Naujos kadencijos Europos Parlamente 11 Lietuvos politikų išsiskirstys į penkias frakcijas.
Daugiausiai lietuvių dirbs didžiausioje Europos liaudies partijos (EPP) ir Žaliųjų frakcijoje – po tris.
Prie EPP tradiciškai prisijungs į europarlamentą išrinkti trys Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų nariai Andrius Kubilius, Liudas Mažylis ir Rasa Juknevičienė.
„Kaip mes kitur galime eiti? Mūsų partija gi narė yra šios partijos nuo pat įkūrimo“, – BNS sakė R. Juknevičienė.
„Tai yra labiausiai disciplinuota frakcija, man patiko ir organizacinis darbas, kaip sustyguotas, ir lyderiai puikūs, pažįstami“, – pridūrė ji.
Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso gretose dirbs du Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos delegatai Bronis Ropė ir Stasys Jakeliūnas.
Prie žaliųjų tikriausiai prisijungs ir komiteto sąraše išrinkta Aušra Maldeikienė. Kitą savaitę politikė susitiks su šios grupės lyderiais.
„Aš antradienį išskrendu galutiniam pokalbiui su šitos grupės vadovais, sutarti galutinių taškų“, – BNS teigė politikė.
A. Maldeikienė tvirtino, kad jos komiteto ir žaliųjų programos praktiškai sutampa.
„Svarbiausi yra du dalykai, pirma – žaliasis paketas, antra – socialinis paketas. Socialinis ramstis ten yra labai aktyvus“, – kalbėjo būsimoji europarlamentarė.
Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijai priklausys du socialdemokratai Vilija Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas.
Du lietuviai taip pat priklausys Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijai, tai jau anksčiau šioje grupėje dirbęs Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas ir Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis toliau dirbs Europos konservatorių ir reformistų frakcijoje, jis prieš dešimtmetį buvo vienas šios politinės grupės steigėjų.
Jis BNS teigė, kad frakcija toliau pasisakys už būtinybę pertvarkyti Europos Sąjungą, nors iš principo palaikys bendrijos idėją.
„Mes už Europos Sąjungą, bet labai stipriai akcentuojame, kad ne viskas gerai yra Europoje, būtina ją reformuoti, daryti stiprius ekonominius ir vertybinius sprendimus, kad sugrįžtume prie krikščioniškų šaknų“, – kalbėjo V. Tomaševskis.
Naujos kadencijos Europos Parlamentas darbą pradės liepos 2 dieną.
Europos tradicinių partijų pozicijos per gegužę vykusius rinkimus nusilpo, bet šioms politinėms jėgoms pavyko išsaugoti daugumą prieš dešiniųjų populistus.
Vis dėlto po rinkimų daugumą prarado EPP ir socialistai.
Įvairios populistinės, euroskeptiškos ir dešiniojo sparno partijos 750 vietų parlamente laimėjo per 150 mandatų, tačiau jokios nuoseklios koalicijos nesuformuoja.
