Jau įpusėjo tas trumpas laikotarpis, kai, bundant pavasariui, iš klevų ir beržų tekinama sula. Po savaitės kitos, priklausomai nuo orų sąlygų, sulos sezonas baigsis. Su Pažagienių kaimo gyventoju, sulos žinovu Vincu Karsabutu leidžiuosi į pažintinę kelionę – tekinti beržų sulos į netoli Pažagienių esantį miškelį.
Ieškodami tinkamo beržo ilgai netrukome, mat Vincas šią vietovę pažįsta gerai. 58-erių metų vyras sulą leidžia kiekvienais metais, o tą daryti jį dar vaikystėje išmokė tėvelis Vytautas. Norint sužinoti, ar jau laikas leisti sulą, Vincas sako, reikia tiesiog nulaužti smulkią šakelę ar peiliu šiek tiek įpjauti medžio kamieną – jei iš žaizdelės gausiai teka sula, pats laikas ją tekinti. Per sezoną iš vieno beržo galima surinkti iki 100 ar daugiau litrų sulos.
Vincas ima dešimties milimetrų skersmens grąžtą ir berže maždaug vieno metro aukštyje nuo žemės paviršiaus gręžia skylutę, į ją įdeda dvylikos milimetrų skersmens vamzdelį. „Jeigu dėsiu dešimties milimetrų, sula gali bėgti pro šalį“, – paaiškina.
Prie vamzdelio stora virve rišdamas šešiasdešimtiems litrų maišą Vincas jį gerai pritvirtina ir prie beržo. Kodėl maišą? „Visada renkuosi maišą. Kad neprikristų vabaliukų, kad neprilytų“, – paaiškina ir dar pabrėžia, kad geriausia sulą tekinti iš šiaurinės pusės. Iš pasirinktojo beržo sula tuoj pradeda lašėti, ir jos žinovas tvirtina, kad mūsų darbas baigtas.
Į mišką Vincas grįš po dienos, kad įvertintų, kokiu greičiu sula laša. „Jeigu viskas gerai, atvažiuoju kas antrą dieną, jeigu prasčiau bėga – kas trečią. Kartais per parą prilaša po dvidešimt litrų – tai reiškia, labai gerai“, – sako pašnekovas.
Sulą gardina karameliniais saldainiais
V. Karsabutas iš tėvelių išmoko ne tik sulą leisti, bet ir žino, kaip skaniai ją paruošti žiemai. Klevų sulą Vincas geria šviežią, o beržų – šaldo, raugina ir vakuoja.
„Klevų sula labai gaivus gėrimas, tačiau ji netinkama rauginti. Jei sulą ruošiu rauginimui, į ją dedu razinų, citrinos, cukraus arba karamelinių saldainių. Į vakuotą – citrinos ir cukraus. Saugodamas gerąsias sulos savybes ją pakaitinu iki 75 laipsnių ir supilu į stiklinę tarą“, – receptais dalijasi vyras.
Paklausus, kiek per žiemą išgeria sulos, vyras sako neskaičiuojantis. Pavyzdžiui, pernai jis užsivakavo penkiolika trilitrinių stiklainių, užsišaldė apie trisdešimt litrų ir užsiraugė apie 150 litrų sulos.
„Geriu ne vienas. Vaišinu kolegas, kaimynus, draugus, be to, ir šeima mėgsta sulą. Na, šiandien jau du litrus sulos išgėriau. Man ji patinka, lygiai taip kaip rauginti agurkai ar kopūstai“, – šypsojosi vyras.
Vincas sako per daug nesidomėjęs sulos gerosiomis savybėmis, bet tiki, kad šis medžio kraujas teikia žmogui stiprybės. „Mano sveikata gera, kraujo spaudimas idealus, prie manęs nekimba jokie virusai, va tik sąnarius kartais paskausta“, – vardijo sulos mėgėjas.
Ir gydo, ir nuotaiką kelia
Tai, kad sula – skanus, stiprinantis, gaivinantis ir naudingas gėrimas Vincas net nesiginčija. Juk nuo senų laikų žinoma, jog pavasarinėje beržo suloje yra obuolių rūgšties, sacharidų (gliukozė, fruktozė), organinių rūgščių, vitaminų C, PP, kalio, kalcio, geležies druskų ir daug kitų mineralinių medžiagų, mikroelementų. Be to, suloje yra įvairių rūgščių, eterinių aliejų, betulino, saponinų, fitoncidų.
Ji reguliuoja medžiagų apykaitą, bendrai stiprina ir valo organizmą, skatina audinių regeneraciją. Sula mažina reumato, radikulito, artrito simptomus, šalina iš organizmo akmenis, druskų sankaupas, šlakus ir toksinus, gerina medžiagų apykaitą. Ji ypač naudinga gydant tokias ligas kaip bronchitas, tuberkuliozė, inkstų akmenligė, podagra, egzema, neurodermatitas, žvynelinė.
Šį gėrimą gali gerti kiekvienas žmogus, kadangi ji nesukelia jokių alerginių reakcijų. Beržų sula vertingų savybių nepraranda ir konservuota, be to, sula – mažai kaloringas gėrimas (100 ml apie 10 kJ).
Gamtoje svarbu tvarka
Vis dėlto prieš traukiant į mišką tekinti šio unikalus gėrimo būtina žinoti sulos leidimo taisykles ir kaip tai daryti, kad būtų kuo mažiau pakenkta medžiui. Sulos leidimas – atsakomybės reikalaujantis darbas, todėl aplinkosaugininkai primena pagrindinius reikalavimus.
Valstybinėje žemėje sulą leisti galima iš tų medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų ir ne plonesnių kaip 20 cm skersmens. Jeigu medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių. Toje vietoje, kur bus gręžiama skylė, leidžiama, nepažeidžiant luobo, nudrožti žiauberį. Skylės sulai leisti gręžiamos ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus. Skylių skersmuo neturi viršyti 2 cm, o jų gylis medienoje – 3 cm. Tarpai tarp išgręžtų skylių turi būti ne mažesni kaip 10 cm. Baigus leisti sulą, skylės turi būti užkemšamos.
Privačios žemės savininkams, leidžiantiems sulą asmeniniam naudojimui, apribojimai netaikomi. Asmenims, ketinantiems leisti sulą privačioje žemėje, leidžiama leisti sulą tik gavus žemės savininko sutikimą.