Pastaruoju metu daugiau klientų sulaukia lombardai, o jų darbuotojai sako, kad žmonės iš namų neša ne tik papuošalus, bet ir televizorius, kompiuterius, statybinius įrankius. Lietuvos prabavimo rūmų atstovės teigimu, į lombardus dažniau užsuka ir pinigų prasimanyti siekiantys nepilnamečiai.
Viename Vilniaus lombardų dirbantis vaikinas pasakoja, kokius daiktus čia užstatyti, kad gautų pinigų, atneša klientai.
„Mobilieji telefonai, televizoriai, muzikos grotuvai, statybiniai instrumentai – visko po truputį, nėra išskirtinių daiktų, kurių daugiau neša. Jeigu neturi pinigėlių, ateina, susimoka procentus – palūkanas, ir prasitęsia savaitei-dviem, mėnesiui. (…) Atneša standartinius daiktus, kurių vertė iki 300–400 eurų. Kainos didelės, algos mažos, reikia iš kažko gyvent žmonėms“, – sakė vardo viešinti nenorėjęs lombardo darbuotojas.
Užkalbintas į lombardą atėjęs vyras sako daiktų čia atnešantis beveik kiekvieną mėnesį, mat nors ir dirba, pinigų iki atlyginimo išmokėjimo dienos kartais pritrūksta.
„Būna, kad labai greitai tie pinigai išsilaksto, tai labai baisu. (…) Retkarčiais reikia, trūksta, nusipirkt noriu kažką, tai atnešu į lombardą kompiuterį ar telefoną, bet paskui išperku“, – sako lombardo lankytojas.
Per nustatytą laiką daiktų šeimininkai turi juos išsipirkti, jei to nepadaro, daiktai lombarde parduodami. Lombardus tikrinančių Lietuvos prabavimo rūmų Teisės-revizijų skyriaus viršininkė Virginija Pavalkienė pastebi, kad pastaruoju metu į juos dažniau traukia ir nepilnamečiai.
„Lombardų skaičius neauga, bet klientų skaičius lombarduose tikrai didėja. Labai jaučiami padidėjimai mėnesio pabaigoje, vadinasi, iki atlyginimo ar pensijos, kada iš tikrųjų žmonėms prireikia kad ir labai nedaug tų pinigėlių. Nepilnamečių dažnesnis atėjimas į lombardus iš tikrųjų stebimas jau kurį laiką ir dažnai net patys lombardai skambina, teiraujasi, ar pasikeitė teisės aktai – ar jau galima iš nepilnamečių [priimti daiktus]. Jaučiama, kad nepilnamečiai, siekdami pinigų, gauti kreditą, atneša iš namų ar iš kažkur gautus juvelyrinius papuošalus“, – LRT RADIJUI sakė V. Pavalkienė.
Lombardus pasiekia ir vogti daiktai, be to, šiuos tikrinant randama aukso ir sidabro gaminių melaginga apskaita.
„Dažniausiu pažeidimu ar nusižengimu galėčiau įvardinti netikslią įkeistų tauriųjų metalų gaminių masę – kai asmuo kreipiasi į lombardą, pateikia kaip užstatą savo asmeninius papuošalus, tarkime, iš aukso, ir lombardas, priimdamas tą papuošalą, neretai įrašo mažesnę masę. Iš tikrųjų tai yra vieta, kur galima atnešti įkeisti net ir nelegaliai įgytų tauriųjų metalų papuošalų – tai tikrai nėra paslaptis“, – sako V. Pavalkienė.
Vilniaus 3-iojo policijos komisariato teritorijoje yra devyni lombardai, sako viršininkas Donaldas Dubaka. Policininkams tenka juos dažnai tikrinti, nes lombarduose aptikti vogti daiktai dažnai padeda atsekti nusikaltimą.
„Gavę duomenų arba kai pas mus būna pradėtas ikiteisminis tyrimas, mes, žinoma, bendradarbiaudami su jais kreipiamės, žiūrime jų apskaitą, ar ten yra atnešti mus dominantys daiktai. Jeigu yra, tada jie geranoriškai juos atiduoda. Būtent tokiu būdu mes galime nustatyti asmenį, kuris pridavė šitą daiktą. Šiais metais dėl lombarduose rastų daiktų buvo nustatyta apie 15 asmenų, kurie prisidėjo prie įvykdytų nusikaltimų“, – sako pareigūnas.
Lombardo darbuotojai sako, kad žmonės savo daiktus kartais palieka jų neišsipirkdami. Tokiu atveju jie parduodami internetu arba pačiame lombarde. Prabavimo rūmų duomenimis, Lietuvoje veikia daugiau kaip 900 lombardų, daugiausia jų – Vilniuje.
