Panevėžio miesto „Nevėžio“ pagrindinei mokyklai gresia sujungimas su „Vyturio“ progimnazija. Mokyklos bendruomenė visomis išgalėmis priešinasi šiam procesui ir, norėdami išlaikyti mokyklą, kuria specializuotos – kalbų mokyklos – modelį. Švietimo ir mokslo ministerija skatina tokios mokyklos steigimo procesą, o „Nevėžio“ mokyklos steigėjai – Panevėžio miesto savivaldybė – abejoja kalbų mokyklos perspektyva.
Jei kalbų mokykla būtų įsteigta Panevėžyje, ji neturėtų analogų – Lietuvoje tokios mokyklos dar nėra.
O, jei kalbų mokykla pradėtų veikti nuo šių metų rugsėjo mėnesio, įgyvendinti siekiamybę – turėti veikiančią kalbų mokyklą – prireiktų dešimties metų. Po 10 metų „Nevėžio“ mokykloje kalbos būtų mokomos nuo 1 iki 12 klasės.
Nors pasitarime, kuriame kalbėta apie „Nevėžio“ mokyklos viziją – steigti kalbų mokyklą, turėjo dalyvauti miesto meras Rytis Račkauskas, jo nebuvo. Jis tuo metu susitiko su Panevėžio savivaldybėje viešėjusia Lygių galimybių kontroliere Agneta Lobačevskyte.
Pasitarimo santrauką merui perduoti įpareigotas vicemeras Petras Luomanas.
Pagal naują programą
Tuo tarpu mokyklos bendruomenė, nors ir jaučia Savivaldybės nuostatą dėl „Nevėžio“ mokykloje steigiamos kalbų mokyklos, jau dabar kviečia būsimų pirmokų tėvus užrašyti savo atžalas mokytis jų mokykloje. Bendruomenė tiki, kad mokykla nebus uždaryta. Taip pat mokykla turi planą ir kviečia jaunuosius panevėžiečius nuo rugsėjo mėnesio mokytis šioje mokykloje antroje ir penktoje klasėse. Šiose klasėse užsienio kalbos jau bus mokomos pagal naująją programą.
Beje, nevėžiečiai pabrėžia, kad būsima jų mokykla – ne užsienio kalbų, bet kalbų mokykla.
Pristatė modelį
Panevėžio miesto savivaldybėje darbo grupei bendrojo ugdymo mokyklų tinklui tobulinti „Nevėžio“ pagrindinės mokyklos atstovai pristatė kalbų mokyklos modelį.
Siūlomą kalbų mokymo modelį pristatė mokyklos tarybos pirmininkė, mokytoja Aušra Ismailovienė. Pasak pedagogės, kalbų mokyklos projektas derinamas su Švietimo ir mokslo ministerija.
Kalbų mokyklos modeliu susidomėjo Švietimo ir mokslo ministerija.
„Be to, – tęsė A. Ismailovienė, – buvo atlikta apklausa, kurios metu nustatyta, kad net 89 proc. apklaustųjų tėvų domina kalbų mokykla, o net 30 proc. tėvų leistų mokytis savo atžalas į tokio profilio mokyklą.“
A. Ismailovienė aiškino, kad pagal modelį kalbų mokykloje nuo 1-os klasės renkamasi mokytis pagrindinę užsienio kalbą.
„Renkasi iš germanų kalbų: anglų, vokiečių, norvegų, švedų, bet orientuojamasi į anglų kalbą. Nuo 3 klasės renkamasi antroji užsienio kalba, o nuo 5 klasės – 3-oji užsienio kalba. Modelio planui įgyvendinti, jei pradėtume 2016-2017 mokslo metais, prireiktų kelerių metų. Mūsų siekiamybė, laikui bėgant, tapti daugiafunkciniu centru, kuriame būtų sudarytos sąlygos miesto bendruomenei mokytis ir tobulinti pasirinktas kalbas. Mokykloje galėtų mokytis ir vaikai, ir suaugusieji. Manome, kad „Nevėžio“ pagrindinė mokykla pajėgi įdiegti tokį kalbų mokyklos modelį“, – tvirtino A. Ismailovienė, o jai pritarė mokyklos direktorė Kristina Vorienė.
Ministerijai įdomu
Mokyklos tarybos pirmininkė A. Ismailovienė teigė, kad kalbų mokyklos modeliu susidomėjo Švietimo ir mokslo ministerija.
„Ministerijoje yra sudaryta darbo grupė. Sausio 25 dieną ministerijoje pristatysime kalbų mokyklos modelio projektą. Tuomet paaiškės, ar dokumentai parengti tinkamai, ar juos dar būtina tobulinti“, – sakė pedagogė.
Mokytoja viliasi, kad „Nevėžio“ mokykla taps kalbų mokykla. Esą, jei taip neįvyks A. Ismailovienė baiminasi, kad uždarius mokyklą, tuščią pastatą ištiks toks pats likimas kaip ir „Verdenės“ mokyklos pastato – jis taps šmėkla.
TAIP PAT SKAITYKITE: Buvęs „Verdenės“ mokyklos pastatas tampa miesto gėda
Be to, pedagogė teigė, kad jungiant „Nevėžio“ mokyklą prie „Vyturio“ mokyklos, pastarojoje laukiami tik moksleiviai. „Mūsų mokyklos mokytojai ir techniniai darbuotojai „Vyturio“ mokykloje nelaukiami“, – perspėjo A. Ismailovienė.
Lietuvos moksleivių sąjungos Panevėžio mokinių savivaldų informavimo centras, Panevėžio „Nevėžio“ pagrindinės mokyklos iniciatyva atliko lingvistinės (kalbų) mokyklos poreikio tyrimą Panevėžyje. Rezultatai parodė, kad Panevėžyje tokio tipo mokykla yra tikrai reikalinga.
Prašė mažiau politikuoti
Mero patarėja Lina Kazokienė pristatančiųjų kalbų mokyklą prašė mažiau politikuoti, o tiksliau ir konkrečiau suformuluoti, kaip turi atrodyti kalbų mokyklą. „Kokia kalbų mokyklos programa, kaip ji bus vykdoma, kaip bus įgyvendintas kalbų mokyklos steigimo planas. Viską būtina pristatyti detaliai ir konkrečiai“, – norėjo konkretumo mero patarėja.
Projektas „veža“
Tuo tarpu Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją Ramūną Vyžintą kalbų mokyklos modelis sužavėjo. „Esame norvegų pramonės miestas, todėl kalbų mokykla įdomus dalykas. Būtų puiku, jei mieste atsirastų tokia mokykla. Manau, kad miestas išloš, jei bandys įgyvendinti projektą. Turime paskaičiuoti, kiek tai kainuos. Kita vertus, reikėtų pasitarti ir su norvegais. Juk mieste veikia jų įmonės, todėl kalbų mokėjimas atveria nemažai galimybių“, – siūlė R. Vyžintas ir sakė, kad neprieštarautų tokios mokyklos steigimui mieste, jei, aišku, būtų atlikti visi skaičiavimai, kokių nuostolių patirtų arba išloštų miestas steigiant kalbų mokyklą.
Brangiai kainuoja
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo R. Vyžinto optimizmą dėl kalbų mokyklos steigimo atšaldė Finansų ir biudžeto skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Meškauskienė.
Pasak jos, vieno „Nevėžio“ mokyklos moksleivio išlaikymas miesto biudžetui kainuoja 1 039 eurai, o tuo tarpu mokyklos, kurioje mokosi normalus skaičius moksleivių (iki 600 moksleivių), moksleiviui išlaikyti skiriama 542 eurai. „Ekonominiai rodikliai nėra džiuginantis, – sako A. Meškauskienė. – Jeigu „Nevėžio“ mokykla būtų sujungta su „Vyturio“ progimnazija, mokinio krepšelio sutaupytume per 62 tūkstančius eurų, o miesto biudžetas sutaupytų per 68 tūkst. eurų. Tiesa, šie skaičiavimai pateikti be išeitinių kompensacijų, kurias turėsime sumokėti netekusiems darbo uždarius „Nevėžio“ mokyklą.“
Pateiks merui ataskaitą
Darbo grupė bendrojo ugdymo mokyklų tinklui tobulinti, išklausiusi „Nevėžio“ mokyklos projektą tapti kalbų mokykla, o ateityje – daugiafunkciniu centru, pasigedo konkretumo. Todėl darbo grupės pirmininkas vicemeras P. Luomanas paprašė, kad iki sausio 29 dienos kiekvienas darbo grupės narys gautų dokumentų paketą, kaip konkrečiai bus steigiama kalbų mokykla.
„Iki sausio 29 dienos turime gauti kalbų mokyklos steigimo veiksmų planą. Planas turi būti pagrįstas, konkretus. Laiko turime nedaug, nes nuo balandžio 1 dienos Švietimo skyriuje prasidės centralizuotas moksleivių priėmimas į bendrojo ugdymo mokyklų 1-ąsias ir gimnazijas. Be to, specializuotos kalbų mokyklos steigimą dokumentaliai turime pristatyti miesto Tarybai. Posėdis įvyks antroje vasario mėnesio pusėje“, – aiškino P. Luomanas ir pridūrė, kad apie kalbų mokyklos steigimą ataskaitą privaląs pateikti merui R. Račkauskui.
Apklausa
Lietuvos moksleivių sąjungos Panevėžio mokinių savivaldų informavimo centras, Panevėžio „Nevėžio“ pagrindinės mokyklos iniciatyva atliko lingvistinės (kalbų) mokyklos poreikio tyrimą Panevėžyje. Rezultatai parodė, kad Panevėžyje tokio tipo mokykla yra tikrai reikalinga.
Apklausoje dalyvavo 862 respondentai, iš kurių 512 buvo tėvų/globėjų bei 350 moksleivių. Net 89,1 proc. respondentų tėvų/globėjų internetinėje anketoje pažymėjo, kad leisti vaiką į tokią mokyklą galimybė domina ir net 52,9 proc. respondentų norėtų, kad jų vaikai mokytųsi dvi užsienio kalbas bei prailgintą gimtosios kalbos mokymą. Tuo tarpu moksleiviai respondentai išreiškė, kad labiausiai juos domina Skandinavų kalbos – 154 respondentai pažymėjo, kad pirmą papildomą kalbą pasirinktų norvegų, o papildomas kalbas mokytis norėtų pradėti įvairiai – nuo pirmos iki ketvirtos klasės.
Statistika
Per 10 pastarųjų metų mieste, kaip ir visoje šalyje, mažėjo gyventojų. Statistikos departamento duomenimis, Panevėžyje liko 20 tūkst. žmonių mažiau. 2015 metų liepos 1 dienai mieste gyveno 94 399 gyventojai. Atitinkamai mažėjo ir mokinių. 2004-2005 mokslo metai mokėsi 21 248 moksleiviai, 2015-2016 m. m. perpus mažiau – 11 490.
Mokinių sumažėjo beveik visų tipų mokyklose. Mažiausia auklėtinių – nesiekia 300 – turi „Nevėžis“, „Aušra“. Nė 400 moksleivių neliko A. Lipniūno, Rožyno, Senvagės, Skaistakalnio mokyklose. Tuštėja ir gimnazijos. Vienintelė auganti – naujoji R. Sargūno sporto gimnazija. Švietimo specialistai prognozuoja, kad kasmet mokinių mažės iki pat 2020-ųjų. Tiesa, nebe taip drastiškai kaip anksčiau – po pusę tūkstančio vaikų. Tik 2020 m. turėtų ateiti daugiau pirmokų, nei išeis abiturientų.
Dar viena problema – mokytojų ir pedagogų senėjimas. Šiuo metu daugumą sudaro 55-59 m. darbuotojai. Jaunų specialistų (25-34 m.) mokyklose tėra apie 5 proc.
Mažėjant moksleivių, mažėja ir mokytojų darbo krūvis.
Švietimo skyriaus duomenimis, šiuo metu miestas galėtų išlaikyti 18 mokyklų.
Darbo grupė mokyklų tinklui tobulinti teikia kelis siūlymus: „Nevėžio“ pagrindinės mokyklos reorganizacija: prijungti prie „Vyturio“ progimnazijos arba kurti daugiafunkcį centrą (prijungiant Moksleivių namus); Senvagės progimnazijos „nuaugimas“ iki 2018 m. rugsėjo 1 d. (šiuo metu Senvagės patalpose yra dvi įstaigos – dar ir sporto gimnazija); įkurti Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centrą (prijungus Jaunimo mokyklą prie Suaugusiųjų mokymo centrą); M. Karkos ir Skaistakalnio pagrindinių mokyklų (1-10 klasės) tipą keisti į progimnazijų (1-8 klases).
2015 m. Panevėžio miesto biudžete švietimui teko daugiausia – apie pusę – lėšų. Iš beveik 72 mln. Eur šiai sričiai skirta per 35,6 mln. Eur, iš jų mokykloms – daugiau kaip 20,1 mln. Eur.