14.8 C
Panevėžys
Trečiadienis, 28 rugsėjo, 2022

Hidrolatų gamintoja iš Panevėžio rajono M. Ramonienė: „Tai labai vertinga terapinė medžiaga“

AutoriusSAMANTA ILONYTĖFotoRIMVYDAS ANČEREVIČIUS
M. Ramonienė.

Hidrolatas – vanduo su ištirpusiomis veikliosiomis augalo medžiagomis, dalelėmis, kuriomis augalas dalijasi su mumis per vandenį. Distiliuojant augalą apie šimto laipsnių temperatūroje, naudojamas tik grynas vanduo, be jokių priedų. Tokio proceso metu distiliuotas vanduo virsta garais, kurie vėliau vėl kondensuojasi į vandenį, vadinamą hidrolatu.

Būtent tokiu pomėgiu užsiima Pažagieniuose gyvenanti Miglė Ramonienė, kuri meilę žolelėms perėmė iš žolininkės mamos.

Natūralus gaminys

Vanduo, pereidamas per augalą garų forma, įgauna visas gerąsias augalo savybes ir netgi mažą dalį eterinio aliejaus. Būtent todėl kokybiškas, natūralus hidrolatas turi sodrų aromatą ir daugybę naudingų savybių. M. Ramonienės teigimu, dauguma populiariųjų cheminių tonikų ar losjonų toli gražu negali prilygti natūralaus hidrolato teikiamai naudai bei gerosioms savybėms.

Pažagienių gyventojai tai hobis, todėl hidrolatus gamina savo namuose.

„Hidrolatas – labai vertinga terapinė medžiaga, kurią galima naudoti vietoje eterinių aliejų kosmetikoje ir gydant odos ligas. Taip pat jį galima naudoti inhaliacijoms, pilti į vonią ar gaivikliams gaminti. Tad tai – labai universalus gaminys“, – paaiškino moteris.

Pažagienių gyventojai tai hobis, todėl hidrolatus gamina savo namuose. „Pagrinde gaminu sau, savo šeimai ir draugams. Tačiau, be abejo, jei paprašo, keliauju ir į muges. Taip pat prekiaujame mūsų Pažagienių mobiliajame SPA centre. Vedame ir edukacines programas“, – kalbėjo pašnekovė.

M. Ramonienė sutiko pasidalyti ir hidrolatų gaminimo eiga. „Procesui naudoju specialų varinį aparatą. Į jį tam tikru santykiu dedami augalai ir vanduo. Pirmiausia į puodo dugną dedamos specialios grotelės, o ant jų – žolelės. Galiausiai pilamas vanduo. Tiesa, yra keli distiliavimo būdai: galima distiliuoti tik puode, neleidžiant per koloną; galima dėti tik į koloną; arba galima dėti ir ten, ir ten. Būtent pastarąjį būdą aš ir naudoju. Iš dviejų kilogramų augalų išeina du litrai kokybiško hidrolato“, – dėstė ji.

M. Ramonienė.

Pomėgį perėmė iš mamos

Pasiteiravus, kaip ir kada jai gimė idėja gaminti hidrolatus, M. Ramonienė atviravo, kad viskas prasidėjo nuo Anapilin jau iškeliavusios mamos. „Mama buvo garsi Trakiškio žolininkė. Aš padėdavau jai rinkti žoleles, o ji iš jų gamindavo įvairias arbatas. Pati vėliau pajutau poreikį kurti kažką įdomesnio, tad taip sužinojau apie hidrolatus. Nusprendžiau pabandyti, o tuomet mama, keliaudama su Trakiškio žolininkėmis po įvairias edukacijas, pradėjo vežtis ir hidrolatus kaip eksperimentą, patikrinti, ar kam bus įdomu. Na, ir tuomet pajutome žmonių susidomėjimą. Pamatėme, jog jie iš tiesų vertina šį natūralų produktą, kurį galima naudoti viskam: ir plaukams, ir veidui, ir kūnui ir t. t. Taigi, taip viskas ir prasidėjo“, – prisiminimais dalijosi hidrolatų gamintoja.

Šiuo metu dalį žolelių ji augina močiutės kaime, Trakiškyje. Kitą dalį renka ieškodama miškuose, prie vandens telkinių ir kt. „Būna, kad net plaukiant baidarėmis pamatau kokį augalą, sustoju, nusiskinu ir toliau plaukiu. Iš tiesų augalus renku visoje Lietuvoje. Štai Nidoje renku šlamutį, nes šiam augalui reikia smėlio, o Aukštaitijoje jis neauga. Rugiagėles užsiauginu namuose, nors įprastai jos auga pakelėse. Tačiau aš jokiais būdais neskinu augalų, augančių šalia kelio, nes tai nėra sveika. Man svarbu ekologiškumas, švara“, – pabrėžė moteris.

Pažagienių gyventojai tai hobis, todėl hidrolatus gamina savo namuose.

„Nesu nusimačiusi, kada eisiu rinkti žolelių, tačiau neretai planuoju pagal augalų žydėjimo laiką. Pavyzdžiui, čiobrelių žydėjimas eina į pabaigą, todėl jau buvau jų rinkti. Turiu suspėti, tačiau jei prisirinkusi žolelių vėliau nespėju iš jų paruošti hidrolato, tiesiog rišu į šluoteles senoviniu būdu ir palėpėje džiovinu. Distiliuoti galima ir sausus augalus“, – teigė M. Ramonienė.

Edukuoja klientus

Pasak jos, hidrolatų yra pačių įvairiausių, todėl jie gali patenkinti ir pačius įvairiausius žmonių poreikius. „Populiariausius išskirti sunku, nes žmonių – skirtingi poreikiai, o mes stengiamės tuos poreikius patenkinti. Aišku, turiu jau tokių klientų, kurie per tiek metų patys puikiai pažįsta hidrolatus ir žino, ko jiems tiksliai reikia“, – tikino ji.

Moteris taip pat atviravo, jog daugelis šiuolaikinių žmonių jau nebepažįsta augalų ir žolelių, todėl kurdama buteliukų etikečių dizainą priėmė įdomų sprendimą. „Su dizainere kūrėme specialias etiketes, kuriose matomas hidrolate naudojamas augalas. Šiais laikais žmonės, ypač miestiečiai, retai pažįsta augalus, todėl toks sprendimas leidžia edukuoti klientus.“

Pašnekovė pridūrė, jog klientams atradimas buvo mėta ir jos rūšys. „Žmonės įpratę matyti vieną mėtą, kuri naudojama arbatoms, tačiau jų rūšių yra begalė, pavyzdžiui, vandens mėta, pukuotoji mėta, senovinė mėta ir t. t. Štai vandens mėta auga palei vandenį ar vandeny. Šio augalo hidrolato kvapas – ypač stiprus. Be to, jas taip pat galima džiovinti ir sėkmingai naudoti arbatai“, – teigė gamintoja.

Pažagienių gyventojai tai hobis, todėl hidrolatus gamina savo namuose.

M. Ramonienės hidrolatai – išskirtiniai. „Kuomet susidaro hidrolatas, yra augalų, kurie savyje turi eterinio aliejaus, tad paviršiuje susidaro jo sluoksnis. Įprastai hidrolatų gamintojai jį nuima, tačiau aš to nepraktikuoju. Man maloniau, kai hidrolate lieka ir aliejaus, todėl produktas turi daugiau naudingų medžiagų, sodresnį aromatą.“

Hidrolatus galima naudoti ištisus metus. Pavyzdžiui, dilgėlės sutvirtina plaukus, sustabdo jų slinkimą, suteikia žvilgesio. Vasarą jų hidrolatą galima naudoti kaip dulksną atsigaivinimui ar po saulės nudegimų, o štai žiemą jie naudojami drėkinimui, nes patalpose dėl šildymo trūksta drėgmės, išsausėja oda, plaukai.

M. Ramonienė.

Įtraukia ir šeimą

Moteris pasidžiaugė ir tuo, jog rinkti žoleles ir gaminti hidrolatus jai padeda vyras bei dukra. Pasiteiravus, ar dukra neketina perimti mamos veiklos, M. Ramonienė patikino, jog atžala šiuo metu turi kitokį hobį – muziką.

„Labai didžiuojuosi ja. Iš Olandijos su orkestru „Aukštyn“ parvežė aukso medalį. Kol kas ji turi savo kelią, tačiau nežinia, kaip pasisuks gyvenimas. Juk ir aš kadaise neplanavau kurti hidrolatų, tačiau štai kaip nutiko. Vis dėlto džiaugiuosi, jog dukra man padeda rinkti žoleles, pažindinasi su jomis, moka gaminti hidrolatą“, – džiaugėsi ji.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Profesinės šventės proga pagerbti Panevėžio rajono socialiniai darbuotojai

confident-noyce

Seimo kontrolierė Panevėžio rajono savivaldybės patalpose priims gyventojus

confident-noyce

Panevėžio rajone likviduojamos aštuonios bendruomenės

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau