Apdovanojimas iš Prezidentės rankų – panevėžietei donorystės propaguotojai

Apdovanojimas iš Prezidentės rankų – panevėžietei donorystės propaguotojai

Dovilė BARVIČIŪTĖ ("Tėvynė") / Asmeninio albumo, R. Dačkaus / LR Prezidento kanceliarijos nuotr.

Šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė už nuopelnus Lietuvai medalį įteikė ir panevėžietei, kraujo donorei, aktyviai neatlygintinos kraujo, organų ir kaulų čiulpų donorystės skatinimo ir plėtros propaguotojai bei donorystę propaguojančių nevyriausybinių organizacijų narei Vijolei Miškinienei.

Valstybės dienos išvakarėse už nuopelnus šaliai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo mūsų šalies ir užsienio valstybių piliečius. Tarp jų ir aktyvią neatlygintinos donorystės propaguotoją, panevėžietę Vijolę Miškinienę.

Apdovanojimas – darbo įvertinimas

BIC

– Visų pirma šį aukštą apdovanojimą priimu ne kaip asmeninį, o visos organizacijos, t. y. Panevėžio krašto donorų asociacijos daugelio metų darbo įvertinimą, –  Prezidentei įteikus medalį „Už nuopelnus Lietuvai“ kalbėjo Vijolė Miškinienė. – Neatlygintinos donorystės judėjime dalyvauja labai daug žmonių. Kiekvieno jų indėlis buvo, yra ir bus labai reikšmingas: ar tai būtų geras žodis ir šypsena donorui, ligoniui, ar medicininiam personalui; ar dalyvavimas akcijoje; mažos, net neįdomios užduoties atlikimas; ar tarptautinių ir respublikinių renginių organizavimas.

– Atskirai norėčiau padėkoti savo buvusiems studentams, mokiniams, kurie buvo pagrindiniai įvairių akcijų dalyviai, optimizmo ir gražių idėjų skleidėjai. Mūsų krašte tikrai yra daug puikių žmonių, kurie ne mažiau nusipelnė būti apdovanojami. Todėl kviečiu aktyviau siūlyti savo aplinkos nusipelniusius žmones įvairiems apdovanojimams. Manau, tikrai neišnaudojame šių galimybių.

Viskas prasidėjo nuo kortelės

Šiuo metu VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centre biologijos mokytoja dirbanti V. Miškinienė gimė ir augo Panevėžyje, baigė Juozo Miltinio gimnaziją. Po biologijos studijų Vilniaus universiteto Gamtos fakultete grįžo į Panevėžį ir dirbo A. Domaševičiaus medicinos mokykloje. Vėliau Edukologijos universitete baigė edukologijos magistro studijas, Vytauto Didžiojo universitete įgijo psichologijos magistro laipsnį. Dirbo Panevėžio apskrities priklausomybės ligų centre.

Kaip pasakojo V. Miškinienė, neatlygintinos kraujo donorystės kelias prasidėjo, kai Panevėžio respublikinės ligoninės Akių ligų skyriaus vedėjas Kęstutis Kučinskas pasiūlė įsigyti pirmąsias donoro korteles. Jos buvo pagamintos iš popieriaus, tereikėjo pačiam įrašyti savo vardą ir pavardę, o persigalvojus, tiesiog suplėšyti ir išmesti. Nors jos jokios juridinės galios neturėjo, tačiau buvo lengvai platinamos, lengvai prieinamos ir atliko kaip ir dabartinės daugiau informacinį vaidmenį. Tai buvo prieš dvidešimt metų.

Visi turėtume gerbti, palaikyti donorus, tada ir prikalbinti bus nesunku. Pasidžiaugti savo kolektyvuose, pasveikinti pirmą kartą dovanojus kraujo, palydėti abejojantį. Tiesiog padėkoti pažįstamam ar nepažįstamam donorui. Donoru gali būti ne kiekvienas žmogus. Tie, kurie negali dovanoti kraujo dėl sveikatos, mažo svorio, persirgtų ligų, gali prisidėti kitais būdais. Galima organizuoti akcijas, skleisti informaciją, tiesiog atnešti vaisių ar saldumynų akcijos metu donorams, tai irgi bus svarbus indėlis visų mūsų labui.

– Su studentais vykdėme akcijas, darėme visuomenės nuomonės tyrimus, dalyvavome net laidoje „Bobų vasara“. Vėliau prisidėjo ir kraujo donorystė. Donorų asociacijų steigimą Lietuvoje inicijavo Danų kraujo donorų asociacija. Jie teigė, kad mokama kraujo donorystė yra nesaugi, kad turime pereiti prie neatlygintinos kraujo donorystės. Šia gražia idėja patikėjusi saujelė entuziastų ir ėmėsi neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo. 1999 m. kovo mėnesį kartu su Kraujo centro darbuotojais įsteigėme Panevėžio krašto donorų asociaciją. Nuo tų metų šiai organizacijai ir tebevadovauju, – pokalbį pradėjo V. Miškinienė.

Prisidurdavo prie menkų pajamų

Moteris sako, kad per šį laikotarpį tikrai daug kas pasikeitė. Ji gerai prisimena, kad teikiant apdovanojimus nusipelniusiems donorams vis klausdavo: „Tai ar tas donoras ne alkoholikas?“. Mat tuo metu už kraują mokėjo nedidelius pinigus, taigi dalis asocialių asmenų tokiu būdu prisidurdavo prie menkų pajamų. Būti donoru, parduoti kraują buvo gėda, todėl neatlygintini donorai tiesiog retai beužsukdavo.

– Su pavydu klausydavomės kolegų iš kitų šalių pasakojimų, kaip Prancūzijoje donorus apdovanoja pats prezidentas ar Danijos Aarhus miesto meras kraujo dovanojęs per šimtą kartų. Šiandien didžiuojamės, kad Lietuvos Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė yra kraujo donorė, keletą metų apdovanoja nusipelniusius kraujo donorus. Panevėžio apskritis pirmoji Lietuvoje pasiekė neatlygintiną kraujo donorystę. Kraują dovanojo ir organų korteles įsigijo net keli Panevėžio merai. Bet tai pasiekta daugelio žmonių didelių pastangų dėka, – teigė neatlygintinos kraujo donorystės propaguotoja.

Nuo 1999 metų Vijolė Miškinienė (pirma iš kairės) vadovauja Panevėžio krašto donorų asociacijai.

Indėlis visų labui

Anot V. Miškinienės, dalis žmonių iš tiesų tampa donorais po skaudžių įvykių. Manoma, kad pirmą kartą išgirdęs kvietimą padovanoti kraujo, retas išdrįsta. Bet visame pasaulyje stengiamasi apie donorystę kalbėti kuo anksčiau, kad sulaukus pilnametystės jau nebebūtų abejonių. Tuo tikslu įsteigta grupė „Mokytojai už donorystę“, kasmet rengiamas moksleivių konkursas „Dovanokime viltį gyventi“, piešinių konkursai.

– Prisimenu, po tragedijos JAV, kai teroristų lėktuvai rėžėsi į dangoraižius, pas mane atbėgo devintokai ir klausė, kur jie galėtų duoti kraujo. Iš tiesų tai nuostabios akimirkos mokytojo darbe, – prisimena ponia Vijolė.

Ir tęsia pasakojimą:

– Visi turėtume gerbti, palaikyti donorus, tada ir prikalbinti bus nesunku. Pasidžiaugti savo kolektyvuose, pasveikinti pirmą kartą dovanojus kraujo, palydėti abejojantį. Tiesiog padėkoti pažįstamam ar nepažįstamam donorui. Donoru gali būti ne kiekvienas žmogus. Tie, kurie negali dovanoti kraujo dėl sveikatos, mažo svorio, persirgtų ligų, gali prisidėti kitais būdais. Galima organizuoti akcijas, skleisti informaciją, tiesiog atnešti vaisių ar saldumynų akcijos metu donorams, tai irgi bus svarbus indėlis visų mūsų labui.

Gyvena dovanotą gyvenimą

Dar prieš Panevėžio krašto donorų asociacijos įkūrimą kartu su bendraminčiais V. Miškinienė propagavo ir organų donorystę. Ir nors praėjo daug metų, ji vis dar mato žmonių abejones, nepasitikėjimą medikais, tikėjimą įvairiausiais mitais:

– Kaip bebūtų gaila, autoavarijose žūsta daug žmonių. Jų nebeatgaivinsi, tačiau galima padėti kitiems sunkiai sergantiems. Iš daugybės renginių, kuriose teko dalyvauti kartu su „Gyvasties“ nariais, ypač išskirčiau 2014 m. Vilniuje vykusias XV Europos žmonių su persodintomis širdims ir plaučiais sporto varžybas, kuriose koordinavau savanorių darbą. Įspūdinga dalyvių eisena su savo šalies vėliavomis grojant kariniam orkestrui, skambant Katedros varpams Gedimino prospektu sugraudino ne vieną vilnietį. Visi žygiavę žmonės gyvena dovanotą gyvenimą, visi jie gyvi dėka auksinių medikų rankų ir kažkieno didelio skausmo, netekties ir meilės artimui stebuklo dėka. Man teko bendrauti su vienu austru, kuriam du kartus persodinta širdis.

– Ir vis dėlto turėdami šiuolaikines medicinos galimybes, mes jų neišnaudojame, vien dėl savo baimių pasikalbėti apie donorystę. Akcijų metu prašome žmonių artimiesiems tik pasakyti, kad pritariate organų donorystei arba nepritariate. Svarbu, kad artimieji žinotų. Na, o jei norite įsigyti donoro kortelę, tai galima padaryti elektroninės bankininkystės pagalba. Pažįstu žmonių, kurie laukia transplantacijos, pažinojau ir tuos, kurie nesulaukė… Todėl manau, kad dar ne viską padarėme, ir dar daug darbų laukia ateityje, – kalbėjo V. Miškinienė.

Vieną iš aktualiausių problemų šiuo metu V. Miškinienė įvardija kaulų čiulpų donorystę ir skuba griauti mitą – ne kaulai yra persodinami, kaip dažnai tenka girdėti. Tiesiog iš donoro kraujo atrenkamos jaunos ląstelės, kurios sulašinamos ligoniui, ir vėliau apsigyvena kaulų čiulpuose. Kaulų čiulpų donorų ypač trūksta, o tereikia paprastos kraujo donorystės procedūros metu paprašyti paimti tuo pačiu dūriu ir kraujo mėginėlį kaulų čiulpų donorystei. Gal Jums pasiseks ir išgelbėsite kažkam gyvybę.

Širdžių bendrystė

– Esu laiminga, kad dirbdama savanorišką darbą sutikau daugybę nuostabių žmonių. Ypač išskirčiau nefrologinių ligonių asociacijos „Gyvastis“ narius. Dažnai tenka girdėti apie žmonių su negalia integraciją. Bet man buvo priešingai. Mane „gyvastiečiai“ integravo į savo draugiją. Bendradarbiavimas su šiais žmonėmis, kartu vykdyti projektai atskleidė nepaprastą šių žmonių stiprybę, grožį, požiūrį į gyvenimą, draugystę. Jei tik menki fiziniai barjerai mūsų neskirtų, jei mes iš aukšto nežvelgtume į žmones, turinčius vienokią ar kitokią negalią, tuomet įvyktų tikra širdžių bendrystė. Ne MES – JIEMS, o JIE – MUMS labai daug duotų ir daug ko išmokytų. Kartais liga žmogų palaužia, bet jei jis atsilaiko, nepanaudota energija tiesiog pražįsta pačiomis įvairiausiomis formomis, bet dėl savo trumparegiškumo mes tiesiog šito nepastebime, – mano V. Miškinienė.

O tiems, kurie vis nesiryžta, donorystės propaguotoja pataria neatidėlioti. Kaulų čiulpų registre galima registruotis tik iki 35 metų. Su amžiumi atsiranda ligų, negalavimų. Gali atsitikti taip, kad taip ir nepatirsite to nuostabaus jausmo, kažkam dovanoti gyvenimą.

– Jei labai bijote pačios procedūros, tiesiog užeikite į artimiausią kraujo centrą pasikalbėti, pasakykite, dėl ko nerimaujate. Ten dirba nuostabūs žmonės, jie tikrai išsklaidys abejones. Švelnios slaugytojų rankos ir šypsenos pačią procedūrą pavers tiesiog maloniu bendravimu.

Vis dėlto V. Miškinienė tiki, kad kada nors mokslininkai pagamins sintetinį kraują, kad iš ląstelės išaugins reikiamą organą. Liks tik legenda apie žmones, kurie taip vieni kitus mylėjo, kad dovanodavo kraujo, o po mirties net savo širdį visai nepažįstamam žmogui.

 

AIK

KTU

Tėvynė

H2Auto plovykla

JUKmedia

Lazy Monkey

Dattoo tattoo

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.