Paslaptingoji „juodoji skylė“, pastebėta „Google Maps“, pasirodo, yra visai ne juoda ir ne tokia jau paslaptinga kaip pasirodė.
Iš tiesų tai Vostoko sala – vos 0,24 km² negyvenama sala, priklausanti Kiribačio Respublikai.
Spalio mėnesį „Reddit“ vartotojas Kokoblocks pirmasis pastebėjo tamsios spalvos dėmę Ramiojo vandenyno viduryje, toli nuo bet kokių didesnių sausumos masių.
„Kas čia po velnių, tai visiškai nepanašu į salą,“ – rašė jis pasidalindamas daugellį sudominusia nuotrauka.
Užvirus diskusijoms, kai kurie vartotojai tamsią dėmę įvardino, kaip sulietą karinę bazę, „salą iš serialo „Dingę““ ar net Bermudų trikampį, kuris iš tiesų nuo šios vietos nutolęs per tūkstančius kilometrų.
Galų gale buvo padaryta išvada, kad „skylė“ iš tiesų yra Vostoko sala, esanti už maždaug 645 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Taičio.
„Ką jūs matote kaip juodą, iš tiesų yra labai žalia spalva,“ – aiškino vienas iš „Reddit“ vartotojų. „Tai labai tankūs miškai, sudaryti iš pisonijų medžių“.
Medžiai, galintys užaugti iki 30 metrų aukščio, dengia didelę dalį šios salos ir jie auga labai arti vienas kito.
„Mano pirmoji mintis buvo, kad ši teritorija cenzūruota,“ – rašė vartotojas Jazzlike_Log_709. „Nebūtų prasmės, kad gamtos darinys būtų toks juodas tokiame sekliame, mažame atole/saloje.“
„Google Maps“ dažnai užmaskuoja karines vietoves ir kitas įslaptintas vietas, skelbia „Live Science“.
Vis dėlto, nepanašu, kad Kiribatis slėptų karinę bazę ar ginklų arsenalą kurs nors Vostoke, kuris yra negyvenamas.
Daugiau kaip 6000 kilometrų į rytus nuo Australijos nutolęs Vostokas yra dalis Linijinių salų, kurias taip pat sudaro Maldenas, Starbakas, Flintas ir Karolina.
Vostokas pirmą kartą atrastas 1820 metais, rusų tyrinėtojų, kurie salą taip pavadino laivo, kuriuo plaukė, vardu.
1856 m. teises į teritoriją perėmė JAV dėl guano (šikšnosparnių išmatų, naudojamų kaip trąšos) išteklių, tačiau jis niekada nebuvo kasamas.
Po to, kai JAV perdavė salą britams, 1979 metais ji tapo naujai nepriklausomos Kiribačio valstybės dalimi ir buvo paskelbta laukinės gamtos draustiniu.
Jūrų gamtosaugininkas Enric Sala 2009 metais vadovavo ekspedicijai į regioną, kurios tikslas buvo dokumentuoti vandens kokybę, žuvų populiacijas bei koralinių rifų sveikatą bei įvairovę.
Tai nėra pirmas kartas, kai „Google“ palydovai užfiksavo keistą salą.