„Google“: koronavirusas didelės įtakos žmonių mobilumui nebedaro

AutoriusPaulius Viluckas (bns)Fotofreepik.com

Pastaruoju metu augančios užsikrėtimų koronavirusu apimtys Lietuvos gyventojų mobilumo iš esmės nepaveikė, o jų judėjimas kai kuriomis kryptimis netgi išaugo, rodo vieši „Google“ žmonių mobilumo duomenys.

Per pastarąjį mėnesį žmonės mažiau judėjo tik į pavienius objektus. Pavyzdžiui, rugpjūčio 11 dieną, palyginti su baziniu laikotarpiu sausio 3 – vasario 6 dienomis, prekybos tinklų lankymas buvo sumažėjęs 5 proc., o rugsėjo 11 dieną – 9 proc.

Pasak „SME Finance“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino, „Google“ mobilumo duomenys rodo, kad Lietuvos vartotojų lūkesčiai tebėra aukšto lygio.

„Galima daryti prielaidą, kad bent jau kol kas ryškus naujų COVID-19 susirgimų skaičiaus augimas Lietuvoje stipriai nepakirto vartotojų lūkesčių ir nepadarė labai neigiamos įtakos gyventojų mobilumui“, – BNS sakė A. Izgorodinas.

Jis pabrėžė, kad nors gyventojai išaugus užsikrėtimų skaičiui pradėjo rečiau lankytis parduotuvėse, judėjimas į kitus objektus netgi auga.

„Kiti Lietuvos gyventojų mobilumo segmentai didelės dramos nerodo – priešingai, situacija netgi gerėja“, – sakė ekonomistas.

Jis atkreipė dėmesį, kad įvairiu transportu keliaujančių gyventojų srautas rugpjūtį dar buvo mažesnis 4 proc. nei baziniu laikotarpiu, o rugsėjo 11 dieną – jau 7 proc. didesnis.

„Tai reiškia, kad gyventojai galėjo aktyviau naudotis viešuoju transportu arba aktyviau keliauti, pavyzdžiui, per oro uostus“, – sakė A. Izgorodinas.

„Kadangi Lietuva rugsėjo viduryje pakėlė COVID-19 sergamumo kartelę nuo 16 iki 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų, manau, kad ateityje gyventojų srautas į tranzito objektus dar padidės, kadangi keliauti į užsienį galima kiek lengviau nei vasarą“, – mano jis.

Tuo metu rugsėjo 11 dieną, palyginti su rugpjūčio 11-ąja, žmonių judėjimas aplink jų gyvenamuosius kvartalus toliau mažėjo. Rugpjūčio 11 dieną, palyginti su baziniu laikotarpiu, jis smuko 1 proc., rugsėjo 11-ąja – jau 7 proc.

„Tai reiškia, kad nepaisant COVID-19 susirgimų šuolio, lyginant su rugpjūčio 11 diena, žmonės aktyviau dirba iš biurų ir mažiau dirba iš namų“, – komentavo A. Izgorodinas.

Jis pastebėjo, kad jei užsikrėtimų koronavirusu toliau daugės, tendencija gali pasikeisti ir daugiau žmonių vėl gali dirbti nuotoliniu būdu, tačiau šiuo metu, ekonomisto vertinimu, išaugęs susirgimų skaičius Lietuvoje gyventojų „pernelyg neišgąsdino“.

„Google“ duomenys rodo, kad žmonių mobilumas Lietuvoje pirmosiomis kovo 16 dieną įvesto karantino savaitėmis, palyginti su baziniu laikotarpiu, buvo drastiškai sumažėjęs.

Pavyzdžiui, antrąją karantino savaitę lankytojų srautas prekybos ir rekreacijos objektuose buvo 65,1 proc. mažesnis nei metų pradžioje, biuruose dirbančių žmonių srautas buvo sumažėjęs perpus.

Gyventojų judėjimas į maisto parduotuves buvo sumažėjęs apie 30 proc., viešajame transporte – virš 50 proc., tuo metu aplink gyvenamuosius namus – padidėjęs apie 20 proc.

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Nuo COVID-19 mirė nežinomomis aplinkybėmis užsikrėtęs Šiaulių apskrities gyventojas

confident-noyce

Lietuvoje vėl fiksuojamas užsikrėtimų rekordas: per parą koronavirusu nustatytas 442 žmonėms

confident-noyce

J. Miltinio dramos teatre atšaukti spektakliai: 26 darbuotojai saviizoliacijoje

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau