Trys jauni panevėžiečiai – Martynas Lungis, Daugvilė Grinkevičiūtė ir Ieva Pečiulytė, vasaros metu laiko veltui neleidžia ir patirties semiasi Šv. Juozapo globos namuose. Prisijungti prie čia dirbančios komandos jaunuoliai nusprendė vedini smalsumo, kaip gyvena garbaus amžiaus sulaukę senjorai ir siekdami tikslo užsidirbti. Šešiolikamečiai įstaigoje įsidarbino pagal Panevėžio miesto savivaldybės remiamą vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinkos programą.
Vasarą semiasi patirties
„Kol esu jauna galiu ieškoti savęs. Noriu atrasti ir daugiau pažinti, kas man tinka ir patinka. Be to, kaip jaunam žmogui, man reikia pinigų. Ėjau dirbti ir dėl to, kad būtų naudingesnė vasara“, – pokalbį pradėjo Šv. Juozapo globos namuose dviem mėnesiams įsidarbinusi D. Grinkevičiūtė.
Moksleivė sako, kad globos namų įstaiga, jai labiausiai patiko iš siūlomų variantų. „Daug ir ilgai rinkausi informaciją, kur galėčiau dirbti vasaros metu. Tiesą pasakius, manęs nelabai kas ir žavėjo, nes pasirinkimas buvo daugiau vaikiniams, nei merginoms. Pirma vieta, kur skambinau, buvo Šv. Juozapo globos namai, jie užkabino mano akį, tad nusprendžiau patirties semtis būtent čia“, – naujienų portalui JP pasakojo D. Grinkevičiūtė.
Mergina atvira: „Kai sužinojau, kad dirbsiu globos namuose, maniau, kad bus lengva ir nieko sudėtingo čia nebus, bet dabar suprantu, kad darbas su žmonėmis, ypač su senais, yra labai sunkus. Jis atima daug jėgų, būna ypač sunkių dienų“.
Vargina skirtingi charakteriai
D. Grinkevičiūtė visas patirtas emocijas nešasi į namus, su tėvais dalinasi įspūdžiais, ir neslepia, kad grįžta labai pavargusi.
„Namuose jau nieko nebesinori daryti, bet turbūt dar reikia laiko priprasti. Mokausi kažkaip į viską reaguoti kitaip. Sunkiausia čia yra tai, kad labai daug skirtingų žmonių ir reikia prie visų priprasti, pažinti ir susigyventi su jų charakteriais. Yra senjorų, kurie labai mūsų laukia, nori pasišnekėti, bet yra ir tokių senelių kurie atstumia, nenori bendrauti“, – pasakojo Daugvilė.
Moksleivė ateityje planuoja studijuoti teisę, tačiau, kaip ji pati sako, gyvenime gali bet kada viskas pasikeisti.
Seka mamos pėdomis
Šv. Juozapo globos namuose vasaros metu dirba ir būsimas programuotojas M. Lungis. Vaikinas pasakoja, kad jam patinka bendrauti ir dirbti su žmonėmis, o šią įstaigą pasirinko, nes norėjo įgyti kitokios patirties, pamatyti kaip gyvena senoliai ir jiems padėti. Tiesa, globos namuose dirba ir Martyno mama.
„Tai pirmas mano darbas, o vienas iš aspektų, kodėl pasirinkau dirbi čia – norėjau iš arti pamatyti, kaip ir kur dirba mano mama“, – pasakojo Martynas.
Kitokia realybė
Anot vaikino, prieš įsidarbinant jis manė, kad darbas bus lengvas, kad nereikės daug dirbti, tik bendrauti, bet praėjusius dviem savaitėms pamatė, kad realybė visai kitokia.
„Supratau, kad seneliams reikia įvairios pagalbos. Nevaikštančius vežame į lauką, pilstome ir nuolat siūlom atsigerti vandens, kalbamės su jais, padedame tvarkytis, jeigu reikia padedame išplauti indus, kai kuriuos tenka pamaitinti. Kartu dalyvaujame įvairiuose užsiėmimuose ar mankštose. Štai vakar peržiūrėjome vienos moters nuotraukų albumą. Ji kalbėjo apie save, kuo dirbo, ką veikdavo, kaip praėjo jos gyvenimas“, – pasakojo vaikinas.
Martynas giliai įkvėpė, nusišypsojo ir tęsė: „Kai kurie gyventojai, jau pažinę mus, pradeda piktnaudžiauti, kad ir patys paeina, vis tiek prašo juos įkelti į lovą. Arba pradeda sakyti, kad skauda kojas, negali vaikščioti, nors kuo puikiausiai vaikšto. Jei atvirai, mano požiūris į senolius labai pasikeitė. Maniau, kad jie geri, šilti ir draugiški, pasirodo klydau – jie moka ir pykti. Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad seneliai geba taip manipuliuoti“.
Nuo bendravimo iki virtuvės
Vaikų psichologiją studijuoti ketinanti I. Pečiulytė darbą Šv. Juozapo globos namuose pasirinko, nes anksčiau yra čia savanoriavusi.
Pirmąsias savaites mergina atliko socialinio darbuotojo padėjėjos darbus, dabar padeda globos namų virtuvėje. Anksčiau ji senolius maitindavo, veždavo juos į lauką, žaisdavo žaidimus, rūpinosi geriamuoju vandeniu, daug bendraudavo. Dabar Ieva virtuvėje plauna indus, kartais paserviruoja stalus.
„Būdama čia mokausi pažinti žmones, gaunu komunikacinių įgūdžių, taip pat įgyju paprastos gyvenimo praktikos. Vis tik sunkiausia nepavargti emociškai, nes bendraujant su gyventojais turi prisitaikyti prie jų ir išklausyti ilgas gyvenimo istorijas ar įvykdyti keisčiausias jų užgaidas. Ir istorijų, aišku, būta tikrai daug. Nors dar dirbu neilgai, tačiau apibendrindama galiu teigti, kad gyventojai vertina net ir mažiausią sujudimą globos namuose. Nesvarbu, ar tai juokingas nutikimas, ar ne, jie vis vien smagiai tai aptarinėja ir su šypsena prisimena“, – pasakoja I. Pečiulytė.
Adaptaciją įveikia
Šv. Juozapo globos namų vadovas Patrikas Skrudupis teigia, kad jaunų žmonių įdarbinimas šioje įstaigoje ne naujiena, panaši programa buvo įgyvendinama ir prieš aštuonerius metus, be to čia nuolat dirba jauni savanoriai.
„Jaunimo įdarbinimas yra tarsi socialinis projektas. Čia jie ne tik užsidirba, bet ir savotiškai pamato šį sektorių. Ir jai nuspręs rinktis tokią profesiją, tą jie darys brandžiai, be jokių iliuzijų, žinodami, kokia išties yra realybė“ – mano P. Skrudupis ir tęsia: „Jaunimas dirbti ateina su gražiu paveikslėliu, bet čia yra, pavyzdžiui žmonių, po alkoholizmo gydymo, kurie sunkiai valdo emocijas, yra nusivylę gyvenimu, pikti. Vyresni darbuotojai sako, negalintys suvokti tokios tikrovės, o jaunimas daug greičiau įveikia adaptaciją“.
Padeda atrasti ramybę
Anot P. Skrudupio, tai, kad jaunimas pasirenka dirbti su senoliais rodo vertybinį jų požiūrį. Jaunimas iš globos namų išeina paaugę visomis prasmėmis.
„Darbas čia nėra tik maistas, tabletė ar lovelė. Turime daug istorijų, kai žmonės atvažiuoja su priekaištais, kad vaikai juos paliko, kad jų neprižiūri, daug įskaudintų, nelaimingų ir vienišų ligonių. Mūsų visų darbuotojų tikslas padėti namų gyventojams atrasti ramybę ir gyvenimo prasmę“, – kalbėjo P. Skrudupis.
Šv. Juozapo globos namuose šiuo metu yra 88 gyventojai, dirba apie 60 darbuotojų ir 13 savanorių.
Tarp verslo ir jaunimo
Pasak Panevėžio miesto savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorės Tomos Karosienės, šie trys jaunuoliai įdarbinti pagal vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinkos programą. Pagal ją 17-oje Panevėžio miesto įmonių ir įstaigų vasaros metu dirba 28 jaunuoliai. Iš viso gauta 51 paraiška.
„Nepilnamečiams labai sudėtinga rasti darbą, todėl mūsų tikslas ir buvo padėti jaunuoliams ir paskatinti verslą juos įdarbinti“, – teigė T. Karosienė ir pridūrė, kad už įdarbintus jaunuolius įmonėms skiriama 300 eurų kompensacija.
Nepilnamečiai dirba maitinimo bei švietimo įstaigose, autoservisuose, automobilių detalių, interjero apdailos ir statybinių medžiagų, ūkininkų įkurtose parduotuvėse ir kt.
Jaunimo vasaros užimtumo programai iš miesto biudžeto skirta 6 tūkstančiai eurai, dar 10 tūkstančių gauta iš Jaunimo reikalų departamento. Panevėžio miesto savivaldybė tokią programą įgyvendino pirmą kartą.
