Globalus atšilimas Europoje gali sukelti atšiaurius žiemos orus: kaip?

AutoriusGISMETEO.LTFotoJONAS KRIAUČIŪNAS

Klimato kaitos neigėjai, šiuo metu Europoje įsitvirtinusius neįprastai šaltus orus, neteisingai naudoja kaip argumentą, kad CO2 emisijos nelemia planetos šiltėjimo. Jūs vienas iš jų? Ką gi, tuomet tolesnę informaciją jums derėtų perskaityti bent kelis kartus.

Vokietijai toliau drebant dviženklėje neigiamoje temperatūroje ir, kai kuriose šalies vietose, atsidūrus daugiau nei 80 centimetrų storio sniego pusnyse, klimato mokslo neigėjai užplūdo socialinius tinklus ginčydami, kad globalus šiltėjimas yra pramanas, rašo Deutsche Welle.

Bet šąla ne tik Vokietija. Atšiaurūs orai vyrauja didesnėje Europos dalyje, o taip pat ir Kanadoje bei JAV.  O tokių klimato kaitos neigėjų galima rasti visur.

Taigi, šie šie mokslo neigėjai teigia, kad ekstremaliai šalti orai rodo, kad anglies dioksido emisijos nešildo Žemės, tačiau visus šiuo teiginius nuolatos ir užtikrintai paneigia klimato mokslininkų argumentai.

Tiesą sakant, globalinio atšilimo poveikis netgi galėjo paskatinti šią ekstremaliai šaltą temperatūrą. Kaip?

Pastarosiomis savaitėmis vyravusios žemos temperatūros ir smarkus snygis yra kai kas daugiau nei tik šalta žiema. Jie labiau tikėtini tapo dėl poliarinio sūkurio – didelio šaltų vėjų žiedo, siautėjančio Žemės stratosferoje, griūties Šiauriniame polyje.

Poliarinis sūkurys yra glaudžiai susijęs su atmosferine sraujyme, stiprių vėjų juosta, esančia maždaug 10 km. aukštyje virš žemės. Poliariniame fronte ji teka tarp šilto oro iš tropikų ir subtropikų bei šalto poliarinio oro.

Slėgio kraštutinybės, kurios formuojasi žemesniuose sluoksniuose šioje tranzitinėje zonoje, kartais orų ataskaitose dar vadinamos Islandijos žemo slėgio (angl. Icelandic low) arba Azorų aukšto slėgio (angl. Azores high) sritimis.

Atmosferinė sraujymė įprastai nusako Europos žiemos orus: jei ji yra stipri ir teka iš vakarų į rytus, tuomet ji nuo Atlanto vandenyno atneša švelnius, vėjuotus ir lietingus orus, bei sulaiko šalto oro tekėjimą iš Arkties.

Tačiau jei atmosferinė sraujymė yra silpna ir banguota, taip pat susilpnėja ir poliarinis sūkurys, kuris kartais visiškai suyra. Šaltų orų proveržis Europoje yra silpnos atmosferinės sraujymės rezultatas, kuris sukėlė stiprų ir ilgalaikį poliarinio sūkurio suirimą.

Tai kaip klimato kaita gali lemti šaltesnius orus?

Degindama iškastinį kurą, nuo Pramonės revoliucijos, žmonija mūsų planetą įšildė daugiau nei 1°C. Dešimtmetis nuo 2010 iki 2019 metų buvo karščiausias istorijoje. Visgi, klimato kaita lėmė ne tik aukštesnes temperatūras, bet ir daugiau orų kraštutinumų atvejų.

Ir štai čia įsijungia neproporcingas Arkties šiltėjimas, teigia Stefan Rahmstorf, Potsdamo Klimato poveikio tyrimų instituto (PIK) Žemės sistemos analizių tyrimų skyriaus vadovas.

Per paskutinius 40 metų temperatūros Arktyje kilo daugiau nei dvigubai greičiau nei globalus vidurkis. Būtent šie pokyčiai daro įtaką orams Europoje.

„Arkties šiltėjimas ypač stiprus yra žiemą. Kaip rodo daugybė tyrimų, tai silpnina atmosferinę sraujymę“, – sakė Dörthe Handorf, tirianti atmosferos fiziką Alfredo Vegenerio institute Helmholtzo poliarinių ir jūrinių tyrimų centre.

Anot Handorf, vėjų srautas ima silpti, kas gali sukelti daugiau kritimų, kurie veikia temperatūras Europoje.

Kas bus toliau? Ar klimato kaita Europoje sukels šaltesnes žiemas?

Dėl klimato kaitos žiemos Europoje nebūtinai visada bus tik šaltesnės, nes šalto oro protrūkiai, kilę iš poliarinio sūkurio, kartais yra švelnesni, nei dabartinis speigas. Arktis nėra vienintelė pasaulio dalis, kur dėl kylančių temperatūrų kinta oro srovės.

Atmosferinę sraujymę taip pat veikia ir stiprus šiltėjimas virš subtropikų, sakė Handorf.

Kol Arkties šiltėjimas yra linkęs nukreipti atmosferinę sraujyme pietų link ir Europoje sukelti šaltų orų protrūkius, tuo metu subtropinis šiltėjimas juost bendrai stumia šiaurės link. Tam nutikus, žiemos orai Europoje bus švelnesni. Klimato modeliai kol kas dar negali nurodyti, kurios šiltėjimo tendencijos dominuos ateityje.

Kodėl globalus šiltėjimas gali sukelti sniegą?

Sniegas formuojasi, kuomet šiltas, drėgnas oras susitinka su labai šaltu oru. Vakarų Europos lygumose oras retai kada būna pakankamai šaltas, kad regioną nuklotų toks kiekis sniego, koks jis iškrito šiais metais.

Tačiau šiuo atveju, aukšto oro slėgio sritis, vadinama „Gisela“, atnešė šaltus Arkties vėjus į Vokietijos centrą, kur ji susidūrė su dviem žemo slėgio sritimis, vadinamomis „Tristan“ ir „Reinhard“. Kadangi jie nešėsi šiltą jūros orą, dėl to drėgmė pavirto sniegu.

Kadangi šiltas oras sulaiko daugiau drėgmės, dėl to kylančios temperatūros reiškia, kad oro masės transportuos daugiau vandens. Tuomet ši drėgmė gali tapti sniegu vos tik tampa pakankamai šalta, dažniausiai, didesniuose aukščiuose.

Didžiulis snygis Alpėse 2019 metų žiemą taip pat buvo sukeltas neįprastai drėgnų ir šiltų oro masių. Tuo metu vandenynai žiemą vis dar buvo pakankamai šilti dėl ilgos, karštos vasaros, dėl ko daug vandens išgaravo, sakė Peter Hoffmann, PIK meteorologas.

Tuomet oro srovės jas nunešė į Alpes, kur dideliame aukštyje iškrito milžiniški kiekiai drėgno sniego, kuris sukėlė chaosą keliuose ir bei padidino lavinų grėsmę.

Koks skirtumas tarp orų ir klimato?

Pokyčiai lokaliuose oruose gali skirtis nuo pokyčių globaliame klimate. Tai gali sukelti painiavą.

Nors vidutinės temperatūros šilo iki rekordinių lygių, dėl ko kilo regioninės karščio bangos ir intensyvėjo krūmynų ir miškų gaisrai, dėl klimato pokyčių temperatūros pakyla ne visur.

Pavyzdžiui, per paskutinius 20 metų žiemos daugelyje vidutinio klimato platumų regionų nebuvo daug šiltesnės nei ilgalaikis vidurkis, sakė Handorf.

Sudėtingos orų sistemos, tokios, kaip pavyzdžiui, poliarinis sūkurys, gali šaldyti Europos dalis net ir tada, kai Arktis šyla. Ir nors šiais metais vasaris gali būti ypač šaltas, tuo tarpu sausis, lyginant su ilgalaikiu vidurkiu, galėjo būtų per šiltas.

„Nors mes ne visada matome šiltėjimą regioniniu ar vietiniu mastu, mes neturime jokių ženklų, kad globalinis šiltėjimas silpnėtų. Yra priešingai,“ – sakė Handorf.

Jos teigimu, besikeičianti atmosferinė sraujymė taip pat veikia ir vasaros temperatūras. „Esama tyrimų, kurie rodo, kad vasarą taip pat turime labiau vingiuojančią atmosferinę sraujymę. Ir šie vingiavimai, šie išsikišimai, dažniau lieka labiau stacionarūs.“ Kitaip tariant, kaip ir šalti protrūkiai žiemą, taip ir karštis vasaros metu gali tęstis neįprastai ilgą laiką.

Jei per atmosferinę sraujymę karštas Sacharos oras pasiekia Europą, kaip tai nutiko 2019 metų birželį, tuomet jis gali sukelti ilgą karščio bangą. Tokių alinančių savaičių ir mėnesių metu tampa akivaizdu, kad mus užklupo klimato krizė, tačiau lygiai tas pats taikytina ir tuomet kai sninga.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Orų prognozė: į kalendorinį pavasarį žengsime su 11 laipsnių šiluma

confident-noyce

ORAI: kandžiosis žvarbus vėjas

confident-noyce

Orų prognozė: kalendorinis pavasaris permainų neatneš

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau