Gimę 2021 m. susidurs su gerokai išaugusiu karščio bangų, miškų gaisrų ir sausrų skaičiumi

AutoriusGISMETEO.LTFotoPIXABAY.COM
Gimę 2021 m. susidurs su gerokai išaugusiu karščio bangų, miškų gaisrų ir sausrų skaičiumi.

Naujame tyrime buvo nagrinėjama kaip skirtingų amžiaus grupių žmonės visame pasaulyje per savo gyvenimus bus paveikti klimato kaitos sukeltų nelaimių.

Jauni žmonės ir vaikai susidurs su neproporcingai prastesne situacija, ypač besivystančiose valstybėse, nustatė mokslininkai.

Užsachario Afrikoje 172 mln. vaikų gali susidurti su 50 kartų daugiau karščio bangų ir šešis kartus daugiau ekstremalių įvykių, palyginti su 53 mln. vaikų toje pačioje amžiaus grupėje Europoje ir Centrinėje Azijoje.

Pasauliniu mastu, naujagimiai vidutiniškai išgyvens 2,6 karto daugiau sausrų, 2,8 karto daugiau upių potvynių, beveik tris kartus daugiau pasėlių nesėkmių ir du kartus daugiau gaisrų nei žmonės, gimę prieš 60 metų.

„Šiandien jaunesni nei 40 metų žmonės gyvens beprecedentį gyvenimą, net ir pagal griežčiausius klimato kaitos švelninimo scenarijus,“ – sakė Wim Thiery, klimato mokslininkas iš Belgijos Vrije Universiteit Brussel universiteto, kuris vadovavo tyrimui.

„Mūsų rezultatai rodo rimtą grėsmę jaunų kartų saugumui ir ragina drastiškai sumažinti emisijų kiekius, siekiant apsaugoti jų ateitį.“

Tyrimo bendraautorius, Dr. Joeri Rogelj iš Londono Imperatoriškojo koledžo, sakė: „Šiuo tyrimu mes atskleidžiame esminę klimato kaitos neteisybę, egzistuojančią tarp skirtingų kartų, o taip pat galioje esančių šiandieninių suaugusiųjų ir vyresniųjų pareigas. Pasekmės, kuomet vaikai per savo gyvenimą kenčia precedento neturinčius klimato kraštutinumus, gali dabar būti priskirtos šiandieninių suaugusiųjų neveiksnumui.“

Pirmas tokio pobūdžio tyrimas

Šis tyrimas yra pirmasis, kuriame sumodeliuoti ekstremalūs įvykiai ir ateities klimato scenarijai bei taikomos demografinių grupių prognozės, kad būtų galima įvertinti, kaip įvairios amžiaus grupės išgyvens klimato nelaimes.

Ekspertai kiekybiškai įvertino sausros, karščio bangų, pasėlių nesėkmių, upių potvynių, tropinių ciklonų ir miškų gaisrų poveikį.

Jie tai apskaičiavo kartoms, gimusioms tarp 1960 ir 2020 metų, kiekvienoje pasaulio valstybėje, ir kiekvienam šiltėjimo scenarijui tarp šiandieninio 1°C ir 3,5°C virš prieš Pramonės revoliuciją vyravusių temperatūrų.

Rezultatai rodo, kad 3°C pasaulinio šiltėjimo atveju, 2020 metų šešiamečiai išgyvens du kartus daugiau miškų gaisrų ir tropinių ciklonų, tris kartus daugiau upių potvynių, keturis kartus daugiau pasėlių nesėkmių, penkis kartus daugiau sausrų ir 36 kartus daugiau karščio bangų.

Pagal 3,5°C šiltėjimo scenarijų, 2020 metais gimę vaikai susidurs su 44 kartus daugiau karščio bangų.

Net ir su didesniu nei 1,5°C laipsnio šiltėjimu, poveikis karščio bangomis, pasėlių nesėkmės, sausros ir potvyniai, žmonėms gimusiems po 1980 m., viršija priešindustrinio klimato sąlygas, o kai kurie pokyčiai jau yra įtvirtinti, teigė mokslininkai.

Gimę 2021 m. susidurs su gerokai išaugusiu karščio bangų, miškų gaisrų ir sausrų skaičiumi.

Anot Thiery, dar blogiau yra tai, kad tikėtina, jog žmonės ekstremalių reiškinių bus paveikti dar labiau, nei apskaičiuota tyrimo metu, nes ekspertai dėmesį sukoncentravo tik į jų dažnį, o ne į tai, kaip ilgai jie gali tęstis ir koks būtų jų intensyvumas.

Daugybė ankstesnių tyrimų atskleidė, kad klimato kaita ne tik didina miškų gaisrų, sausrų ir karščio bangų tikimybę, bet ir jų smarkumą.

„Neatsižvelgiame į faktą, kad smarki karščio banga ateityje gali tęstis du kartus ilgiau, nei ji tęsiasi šiandien,“ – sakė tyrimui vadovavęs Thiery.

Tyrime taip pat analizuotos tik atskiros nelaimės, o ne tai, kaip jos galėtų sustiprėti, jei jos vyktų viena greta kitos.

„Egzistuoja tendencija šiems reiškiniams vykti tuo pačiu metu,“ – sakė Thiery, „Pagalvokite apie karščio bangas ir sausras arba upių potvynius ir tropinius ciklonus“.

Vis dėlto, anot jo, jei šalys sumažins savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, ką daugiau nei 190 jų pasižadėjo Paryžiaus klimato susitarimu, tuomet būtų galima išvengti dalies didžiausią nerimą keliančių tyrimo scenarijų.

Pasaulinis klimato paktas, pirmą kartą pasirašytas 2015 metais, viliasi, kad vidutinė pasaulio temperatūra nepakils aukščiau 2°C „ir toliau bus stengiamasi apriboti temperatūros kilimą iki 1,5°C“.

Gimę 2021 m. susidurs su gerokai išaugusiu karščio bangų, miškų gaisrų ir sausrų skaičiumi.

Pasaulis atsilieka

Vis dėlto, vos prieš dvi savaites paskelbtoje ataskaitoje perspėjama, kad globalaus Žemės šiltėjimo 1,5°C laipsnio „pavojaus riba“ gali būti viršyta jau vos per penkerius metus.

Globali COVID-19 pandemija nesulėtino klimato kaitos tempo ir pasaulis atsilikinėja kovoje dėl anglies emisijų mažinimo, perspėjo Jungtinės Tautos.

Ataskaita buvo paskelbta prieš 2021 metų Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją, dar žinomą kaip „COP26“, kuri nuo šių metų spalio 31 iki lapkričio 12 d. vyks Glazgo mieste.

Tikimasi, kad svarbiausio susitikimo metu bus nustatyta ateinančio dešimtmečio veiksmų klimato srityje kryptis.

Kitas naujausio tyrimo bendraautorius, profesorius Simon Gosling iš Notingamo universiteto, sakė: „Mūsų tyrimas labai aiškiai parodo dabartinės kartos atsakomybę prieš ateities kartas, klimato kaitos požiūriu. Mes jau matome ekstremalius reiškinius, kurie yra priskirtini žmonių sukeltai klimato kaitai visame pasaulyje, tokius kaip karščio bangos, potvyniai ir miškų gaisrai. Mes parodome, kad vaikai per savo gyvenimus bus labiau paveikti tokių įvykių, palyginus su tais žmonėmis, kurie šiuo metu yra vyresni.“

Teigiama, kad šių metų lapkritį JT klimato konferencijoje Glazge bus nustatyti ambicingesni šiltnamio efektą sukeliančių emisijų mažinimo tikslai.

Belieka tikėtis, kad jie bus ne tik nustatyti, bet ir gerokai ryžtingiau vykdomi.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Klimatologas S. Dikčius – apie klimato kaitos požymius Lietuvoje: tereikia pažvelgti, kas vyksta už lango

confident-noyce

Nevėžis užliejo Krekenavos regioninio parko slėnio pievas

confident-noyce

Dėl potvynio susikaupęs vanduo išleistas per Kauno HE pralaidas

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau