Giliai po Grenlandija gali tekėti mįslinga „Tamsos upė“

AutoriusGISMETEO.LTFotoFREEPIK.COM

Giliai po Grenlandijos paviršiumi, amžinoje tamsoje gali tekėti milžiniška požeminė upė, maitinama tirpstančio ledo vandens.

Pramintas „Tamsos upe“, šis hipotetinis vandens telkinys, jei egzistuoja iš tiesų, gali tęstis 1000 kilometrų. Manoma, kad ši mįslinga upė gali tekėti iš Grenlandijos gilumos iki pat Petermann fiordo, šalies šiaurės vakaruose.

„Rezultatai sutampa su ilga poledine upe, tačiau išlieka nemažai neaiškumų,“ – sakė ledo sluoksnių modeliuotojas Christopher Chambers iš Japonijos Hokaido universiteto.

Šie neaiškumai iš esmės kyla dėl žymių spragų radarų duomenyse, gautuose atliekant tyrimus iš oro virš Grenlandijos ledynų, kurių metu per daugybę metų buvo aptikti fragmentai to, kas atrodo lyg milžiniška, poledinio slėnio sistema, išplitusi žemiau didelės Grenlandijos dalies.

Daugybė per paskutinius porą dešimtmečių atliktų tyrimų rodė, kad poledinėje aplinkoje gali slėptis tokios įdubos, slėniai ir „megakanjonai“, o taip pat kilo idėja, kad šių darinių dugne gali tekėsi skystas vanduo.

Vis dėlto, dėl spragų duomenyse, atsižvelgiant į oro skrydžių, atvaizduojančių šiuos gilius kontūrus, retumą, nėra žinoma ar visi šie slėniai yra sujungti į vieną, vinguriuojančią upę, ar tai tik atskirtų fenomenų segmentai, o ką jau kalbėti apie tai, kaip tokiame gylyje gali elgtis vanduo.

„Mes nežinome, kiek daug vandens, jei jo iš vis yra, gali tekėti slėniu ir ar jis iš tiesų išteka ties Pertermann fiordu, ar pakartotinai užšąla, ar ištrūksta iš slėnio dar pakeliui,“ – sakė Chambers.

Naujame tyrime, Chambers ir jo kolegos tyrinėjo hipotetinę galimybę, kad slėnis nėra sudalintas į atskiras dalis, o teka nepertraukiamai vienoje ilgoje upėje.

Jų teigimu, tokia galimybė yra tikėtina, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniame modeliavime matyta segmentacija gali būti iliuzija – fantominiai pakilimai, kurie atsirado dėl klaidinančio modeliavimo retuose regioniniuose duomenyse, o ne teritoriniai ypatumai.

„Pakilimai įvyksta ten, kur duomenys yra interpoliuojami, kad būtų užpildytos spragos tarp dalių, kuriose radaras surinko patikimus duomenis,“ – savo naujajame tyrime rašo autoriai. „Tai rodo, kad slėnio pakilimai gali būti netikri“.

Atlikdami naująjį modeliavimą mokslininkai darė prielaidą, kad „Tamsioji upė“ iš tiesų yra nepertraukiamas darinys.

Remiantis šiuo scenarijumi, modeliavimas parodė, kad vandens kelias teka iš Grenlandijos centro iki jūros, o skysto pavidalo vanduo nukeliauja nepertraukiamą kelią.

Nors šiuo metu išvados išlieka hipotetinės, mokslininkai mano, kad ateityje vykdomi tyrimai iš oro, vieną dieną galėtų patvirtinti šiuos modelius.

Jei taip ir nutiktų, tai patvirtintų, kad „Tamsioji upė“ yra tikra, o taip pat tai reikštų, kad mokslininkai pasiekė naują Grenlandijos ledo dangos elgsenos modeliavimo galimybių lygį.

Grenlandijos ledynai yra labai sudėtingas ir paslaptingas darinys, kuris, remiantis prognozėmis, darys didžiulį poveikį ateities jūros lygio kilimui.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Garsus ekstrasensas aiškinosi, ar V. Uspaskicho vanduo turi ypatingų galių

confident-noyce

Panevėžio rajono gyventojams keisis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina

confident-noyce

Pradėtas tyrimas dėl klaidingų V. Uspaskicho teiginių reklamuojant vandenį

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau