Spektaklis – geriausias teatro pamokų rezultatas, kartu ir atlygis, kurį dovanoja žiūrovo dėmesys, džiaugsmas. „Mes – vienoje valtyje – jei plaukiame, tai kartu, jei skęstame, tai visi“, – taip apie J. Miltinio gimnazijos abiturientų sukurtą spektaklį apibūdino lietuvių kalbos, literatūros ir teatro mokytojas A. Želvys.
Pasak A. Želvio, pagrindinis teatro tikslas yra, jog mokiniai patirtų spektaklį, kaip kūrybinį procesą. Dažniausiai teatre naudojami žanrai tampa komiški arba dramatiški.
„Visada stengiuosi, kad visi mokiniai patirtų spektaklį, kaip kūrybinį atlygį. Nuolat esame spektaklio kūrimo procese. Tačiau ne visada pavyksta pasiekti tikslą. Sukurti du-tris spektaklius per mokslo metus nelengva, bet įmanoma. Tačiau vienas – abiturientų spektaklis – visada pasiekia žiūrovą. Patys įvairiausi: poetinės kompozicijos, komiški ar dramatiški spektakliai, esame kūrę ir detektyvą, ir net tragediją. Šiandien atsakyti į klausimą, kokio žanro spektaklis, itin sunku: paprastai XXI amžiaus dramaturgija žanro grynumo nepripažįsta“, – pasakoja teatro mokytojas.
Žiūrovų šurmulys
Panevėžio J. Miltinio gimnazijos jaunieji aktoriai turi tradiciją, tapusią kiekvienų metų paskutinį sausio penktadienį susiburti aktų salėje.
Pasak šios gimnazijos teatro mokytojo A. Želvio, į šią teatro šventę susirenka visa gimnazijos bendruomenė.
„Spektaklius statau beveik nuo pirmos mano darbo dienos šioje mokykloje. Bet vertėtų fiksuoti 1995 metus, nuo kada prasidėjo viešos abiturientų teatro įskaitos. Turime tradiciją, paskutinį sausio penktadienio vakarą susiburti gimnazijos aktų salėje. Čia vyksta nepakartojami dalykai, nes jie iš tikrųjų nekartojami. Ir taip jau beveik trys dešimtmečiai. Mūsų teatro trupę nulemia mokinių pasirinkimas. Paprastai tai būna apie 15-20 gimnazistų – tie, kas pasirinko teatro pamokas“, – pasakojo pedagogas.
Anot Justo Tertelio pjesės „1/3 gyvenimo“ režisieriaus A. Želvio, kūrybinių procesų nesustabdė net COVID-19 virusas ir viskas vyko sklandžiai.
„Kurti ir statyti spektaklius nesutrukdė net koronavirusas. Tiesa, dvejus metus, paskutinį sausio penktadienį, gimnazijoje nebuvo žiūrovų šurmulio, bet teatras vis tiek gyvavo: sukūrėme monologų filmą-spektaklį „UFO“, o spektaklį „Migraaantai“ rodėme tik atšaukus karantiną“, – kalbėjo A. Želvys.
Kurti su talentingais žmonėmis – vienas malonumas
Spektaklio pastatymas labai dažnai priklauso nuo režisieriaus ir aktorių spinduliuojančio noro veikti ir daryti. Vienas žmogus spektaklio sukurti negali.
Pasak J. Miltinio gimnazijos mokytojo ir režisieriaus A. Želvio, pats procesinis darbas prasideda nuo idėjos ir atrasto literatūrinio kūrinio.
„Visi puikiai žino, jog vienas žmogus spektaklio sukurti negali. Tai išskirtinai kolektyvinis menas. Norint sukurti nepakartojamą spektaklį, reikia pradėti nuo idėjos, temos, atrasti literatūros kūrinį, pjesę. Pradžios postūmis gali rastis iš bet ko – mokytojo, mokinio, grupelės bendraminčių. Bet svarbiausia, kad idėja sudomintų bent jau daugumą trupės narių“, – pasakojo pedagogas.
J. Tertelio pesė „1/3 gyvenimo“ buvo šiųmetinis abiturientų atradimas, kurį planavo pastatyti praėjusiais metais.
„Labai džiugu, jog Justo Tertelio pjesės „1/3 gyvenimo“ atradimas šiųmetinei abiturientų laidai buvo dėsningas. Net karantino sąlygomis, dar būdami gimnazijos antrokai, buvo sukūrę radijo spektaklį „Tik suaugusiems“. Tad Justo Tertelio kūrybos stilius tiko visiems: ir aktoriams, ir režisieriui. Čia buvo ir smagaus „chuliganizmo“, ir rimtų dalykų. O sapno logika leidžia scenoje praktiškai viską. Šį kūrinį nusprendėme statyti dar praeitų metų pavasarį, tad iki mokslo metų pabaigos jį tyrinėjom, eksperimentavom, skirstėmės vaidmenis, ieškojom scenografijos sprendimų. O jau nuo rugsėjo spektaklio ėmėmės iš esmės“, – kalbėjo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas A. Želvys.
