Kultūros ministerija paskelbė, kad šiemet į Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją pretenduoja per 40 visuomenės pasiūlytų kandidatų. Tarp jų 2 panevėžiečiai – aktorius Albinas Kėleris ir skulptorius Alfridas Pajuodis.
Stiprūs pretendentai
Naujienų portalui JP skulptorius A. Pajuodis juokavo, kad būtų sudėtinga tikėtis, jog premija jam bus paskirta.
„Čia panašiai, kaip per Popiežiaus rinkimus – į konklavą ateina visi, o iš jos išeina tik vienas išrinktas. Labai stipri dailininkų grupė ir iš jos paprastai komisija išrenka viena arba du kūrėjus. Todėl tikėtis patekti tarp šešių išrinktųjų – nerealu. Mano kandidatūrą pasiūlė Panevėžio rajono savivaldybė. Rūpinuosi „Mėnulio akmens“ skulptūrų parku. Gaila, kad vertinimo komisijos nepasiekė Užsienio reikalų ministerijos raštai už tarptautinius projektus. Antra vertus, kaip jau likimas nulems taip ir bus“, – kalbėjo menininkas.
Nežino, kas pasiūlė
Juozo Miltinio dramos teatro aktorius A. Kėleris nedaugžodžiavo:
„Kad patekau tarp pretendentų gauti Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją, sužinojau iš žiniasklaidos. Net negaliu pasakyti, kas pasiūlė mano kandidatūrą – nežinau. Tai toks ir būtų komentaras.“
Kandidatų daug
Lietuvos nacionalinei kultūros ir meno premijai taip pat pasiūlyti rašytojai Gintaras Patackas, Laimonas Inis, Robertas Keturakis, Saulius Šaltenis, Herkus Kunčius, Kristina Sabaliauskaitė, poetai Jonas Jakštas, Aldona Elena Puišytė, kino režisieriai Algimantas Puipa ir Giedrė Beinoriūtė,
aktoriai Gediminas Girdvainis, Arūnas Sakalauskas, Gražina Urbonaitė, Dainius Svobonas, Viktorija Kuodytė, teatrologė Daiva Šabasevičienė, menotyrininkės Giedrė Jankevičiūtė ir Julija Dailidėnaitė,
operos solistai Edgaras Montvidas ir Asmik Grigorian, dailininkas ir rašytojas Kęstutis Kasparavičius,
dailininkai Antanas Žukauskas, Konstantinas Eugenijus Šatūnas, Rimas Zigmas Bičiūnas, Bronius Leonavičius, Vilmantas Marcinkevičius, Česlovas Lukenskas, Gražina Janina Vitartaitė, Henrikas Čerapas,
kompozitorė Zita Bružaitė, kompozitorius ir dirigentas Lionginas Abarius, dirigentas Stasys Domarkas,
fotomenininkai Aleksandras Ostašenkovas, Remigijus Treigys, Saulius Paukštys, choreografės Birutė Banevičiūtė ir Birutė Letukaitė Komskienė,
architektas Zigmas Daunora,
Armonų trio ansamblis (Ingrida Armonaitė-Galinienė, Rimantas Armonas, Irena Uss-Armonienė),
dvi kūrybinės grupės: Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė, Lina Lapelytė ir Edmundas Jakilaitis, Andrius Lygnugaris, Aurimas Račiukaitis.
Teiks kitais metais
Nacionalinė kultūros ir meno premija – aukščiausias kūrėjo įvertinimas, įrodantis išskirtinį menininko braižą ir kūrybos pripažinimą. Šis apdovanojimas skiriamas už reikšmingiausius per pastaruosius 7 metus sukurtus kūrinius, ne daugiau kaip 2 premijos gali būti teikiamos už ilgametį kūrybinį indėlį.
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija skirs iki 6 premijų.
Nacionalines kultūros ir meno premijos kūrėjams bus įteiktos 2020 metų vasario 16-ąją, minint Valstybės atkūrimo dieną.