Dažnai kalbama apie Žemės ir Marso panašumus. Tačiau šias kaimynines Saulės sistemos planetas skiria labai didelis skirtumas — viena yra gyvenama, kita — ne.
Mokslininkai turi daugybę skirtingų paaiškinimų, kodėl Marse nėra gyvybės (arba jos yra visai mažai), bet gali būti, kad paaiškinimas yra labai paprastas.
Temperatūra Marse nėra neištveriamai aukšta ar žema — kai kurie šios planetos regionai yra visai jaukūs ir patogūs. Tačiau čia beveik nėra skysto vandens, todėl, atrodo, nėra ir gyvybės.
Bet dabar mokslininkai turi labai paprastą paaiškinimą, kodėl taip galėjo nutikti — Marsas yra per mažas.
Marsas yra 47 proc. mažesnis už Žemę — mūsų planeta yra beveik dvigubai didesnė. Ir dabar mokslininkai mano, kad Raudonosios planetos dydis nulėmė jos sausumą ir nesvetingumą gyvybei. Gravitacija Žemėje yra 2,66 kartus didesnė nei mūsų kaimyninėje planetoje.
Mokslininkai patyrinėjo kalio izotopus 20 Marso meteoritų. Tai — vieninteliai Marso planetos mėginiai, kuriuos galime pasiekti ir tirti. Jie leidžia pažvelgti į planetos istoriją.
Paaiškėjo, kad Marsas ankstyvojoje savo evoliucijoje prarado daugiau lakiųjų medžiagų nei Žemė, bet ne tiek daug kaip Mėnulis ar asteroidas Vesta. Nesunku pastebėti, kad pagal šį rodiklį šie dangaus kūnai išsirikiuoja lygiai taip pat, kaip ir pagal dydį. Žemėje vandens daugiausia, Marse jo visai mažai, o Mėnulis ir Vesta yra dar sausesni.
Mokslininkai mano, kad Marsas yra tiesiog per mažas, kad galėtų išlaikyti vandenį, būtiną gyvybės susiformavimui. Mažesnės planetos greičiausiai visada yra sausesnės.
Tačiau tai nereiškia, kad Marsas negali sužaliuoti — dydis greičiausiai yra svarbesnis faktorius planetai formuojantis.