Tvarkydami vasaros pabaigos gaisrų nusiaubtus Sibiro Sajanų kalnus ugniagesiai ir girininkai rado apleistus lietuvių tremtinių kapelius Irkutsko krašte. Po sudegusiais ir išvirtusiais medžiais šalia buvusio kolūkio apleistoje Kvietok gyvenvietėje atsivėrė apie 20 žmonių laidojimo vieta. Daugelio antkapių užrašų jau nesimato, ant vieno jų likusi tik frazė „Šiauliai, Smėlio g. 50“.
Sibiro kapus tvarkantys vietos gyventojai tikisi, kad kam nors Lietuvoje šis užrašas byloja apie artimojo buvimo vietą. Tremtinių kapų tvarkymo projekto vykdytojai taip pat linki lietuviams per Vėlines prisiminti ir tremtyje mirusius artimuosius.
„Yra žinoma, kad Sibire esama apie 600 kapinių ir kapinaičių, kuriose palaidoti lietuviai. Tačiau dar yra ir daugelis nežinomų, kurios yra teritorijose, užaugusiose medžiais, krūmynais, neprieinamose ir netvarkomose. Mums pasisekė, kad gaisro padarinius tvarkę girininkai pranešė projekto „Lietuvių tremtinių kapų Rusijoje – Irkutsko ir Buriatijos kraštuose tvarkymas“ vadovui Rusijoje apie savo atradimą, tad kitąmet galėsime sutvarkyti išvirtusių medžių išgriautus antkapius ir pastatyti atminimo kryžių“, – sako Rusijos lietuvių kapelionas, dr. kun. Rimantas Gudelis.
Lietuvių kapinės Sibire yra įvairaus dydžio – nuo keliasdešimt iki kelių šimtų palaidotųjų. Didžiausios yra Igarkos kapinėse, kuriose ilsisi keli šimtai tremtinių. Jos yra Irkutsko teritorijoje, į kurią buvo ištremta daugiau kaip 50 tūkst. lietuvių, panašus skaičius jų buvo ištremtas ir į Krasnojarsko kraštą.
Dr. kun. R. Gudelis kasmet, pradedant 2014-aisiais, rūpinasi, kad vietos lietuvių bendruomenės Sibire gautų palaikymą ir galėtų tvarkyti lietuvių kapus. Jose statomi maumediniai arba nerūdijantys metaliniai kryžiai, atminimo lentos.
„Dalis lietuvių bendruomenių – pavyzdžiui, Julijos Kudirkaitės vadovaujama Irkutsko lietuvių – yra aktyvios ir kasmet keliauja vis į naujus kapus. Dalis yra nykstančios ar išnykusios, daugelyje vietovių jau neberasi lietuviškai kalbančio žmogaus, nors kapinaitės šalia – su lietuviškomis pavardėmis“, – kalbėjo kapelionas. Jis sako, kad todėl ir likusiems Lietuvoje svarbu prisiminti savo ištremtus artimuosius ir per Vėlines uždegti jiems skirtą žvakę.
„Kai prieš daugiau nei dešimtmetį buvau Kupiškio klebonas, į bažnyčią sunešėme granitines lentas su tremtinių pavardėmis – ir Vėlinių dieną ten degdavo labai daug žvakučių, nes tai tapo vieta tremtinių artimiesiems prisiminti savo giminaičius. Manau, dabar bent pusėje iš maždaug 600 lietuviškų parapijų yra tremtinių atminimo vietos, tad ten per Vėlines tikrai gyvas Sibiro lietuvių prisiminimas“, – sakė dr. kun. R. Gudelis.
Šiais metais iki lapkričio pabaigos su jo pagalba bus atnaujinti lietuvių tremtinių kapai šiose Sibiro gyvenvietėse: Buriatijos krašte – Verchnij Naryno, Songono, Erijos, Kunduliuno, Tibigutų, Baruno, Čelano ir septynioliktosios miško kirtavietės Chorinsko rajone, o Irkutsko krašte – Taljanų, Talnikų, Belyj kamen, Nukutų, Osos, Ust-Ordinsko, Bajandajaus, Olchono ir Biriusinsko.