G. Skaistė: tikiu, kad biudžetas turėtų sulaukti visų koalicijos partnerių palaikymo

AutoriusIgnas Dobrovolskas (ELTA)Fotobns
G. Skaistė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė likus parai iki kitų metų biudžeto projekto priėmimo Seime tvirtina, kad visi aštriausi klausimai susiję su pasiūlymais yra išspręsti ir biudžetą parlamentarai palaikys. Ji taip pat tikisi, kad projektas sulauks visų koalicijos partnerių palaikymo.

„Aš krištolinio rutulio neturiu, bet manyčiau, kad aštriausi kampai yra išspręsti, diskusijos buvo ganėtinai vaisingos, atsižvelgta į prioritetus, kurie buvo išsakyti Seimo narių, komitetų. Padidintas finansavimas tiek keliams, tiek neformaliam ugdymui. Tikėčiausi, kad galutinis biudžeto projektas yra toks, kuris turėtų sulaukti Seimo narių palaikymo ir jis tikrai atliepia dabartinius iššūkius“, – pirmadienį žurnalistams teigė G. Skaistė.

„Paprastai biudžeto priėmimo metu natūralu, kad yra kliaunamasi koalicijos narių parama, vien todėl, kad biudžetas įgyvendina Vyriausybės programą. Kadangi Vyriausybėje dirbame kartu, tikiu, kad biudžetas turėtų sulaukti visų koalicijos partnerių palaikymo“, – pabrėžė ji.

  1. Skaistė taip pat vylėsi, kad pirmadienį vakare susirinkusi koalicinė taryba nuspręs bendrai palaikyti biudžeto projektą.

„Natūralu, kad vienas iš klausimų yra aptarti rytojaus biudžeto priėmimo procedūras, tuos paskutinius pakeitimus, kurie buvo padaryti ir tikiu, jog bus sprendimas palaikyti biudžeto projektą“, – sakė ministrė.

ELTA primena, kad Vyriausybės patikslintame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, išlaidos – 20,61 mlrd. eurų. Pirminiame projekte buvo numatyta, kad pajamos sieks 17,01 mlrd. eurų (dabartiniame projekte 30 mln. eurų mažesnės), o išlaidos 20,5 mlrd. eurų (dabar – 110 mln. eurų didesnės).

Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,43 mlrd. eurų (9,2 proc.), išlaidos – per 1,6 mlrd. eurų (beveik 8,5 proc).

Valdžios sektoriaus skola 2024 m. turėtų sudaryti 39,9 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 3 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). Pirminiame projekte skola ir deficitas buvo 0,1 proc. punkto mažesni. 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.

Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.

Kitais metais 20 proc. numatoma didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – jis sieks 751 eurą. Taip pat 5 metams planuojamos pratęsti investicinio projekto ir kino filmų gamybai skirtos lengvatos. 2024 m. minimali mėnesinė alga (MMA) bus 10 proc. didesnė ir sieks 924 eurus (709 eurus „į rankas“).

Patikslintame biudžeto projekte numatoma papildomai skirti 157 mln. eurų Lietuvos keliams, tad vietoje pirminiame projekte buvusių 715,3 mln. eurų, kelių sektoriui bus skiriami 872 mln. eurų.

Šiuo metu abu biudžeto svarstymai yra įvykę ir liko tik priėmimo stadija, numatoma gruodžio 5 d.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Prezidentas prieš parlamento sesiją susitiko su Seimo valdybos nariais

confident-noyce

G. Nausėda – už 3 proc. BVP gynybos biudžetą be skolinimosi, verslo apmokestinimą

confident-noyce

V. Čmilytė-Nielsen: paskutinę pilną šio Seimo sesiją pagrindinis dėmesys bus saugumui

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau