Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus sako, kad mažėjant palūkanų normoms Lietuvos įvestam laikinam bankų solidarumo mokesčiui pagrindo nebėra.
„Apie tokį mokestį, kaip jis buvo konstruojamas, kokia buvo jo filosofija, pagrindo tam nebelieka. Jei politikai kalba, jie kalba apie kažką kita“, – žurnalistams antradienį sakė G. Šimkus.
„Solidarumo mokestį valstybė įvedė – pradinis terminas buvo dviem metams ir buvo sakyta, kad jis nebus pratęstas. Dabar jis buvo pratęstas ir jei grįžtame prie šito klausimo, tai klausimas, kas yra apmokestinimo objektas? Ar tiesiog yra pajamos, ar neįprastos, netikėtos pajamos. Mano akimis, netikėtų pajamų iš principo nebelieka, todėl vargiai tai galima vadinti solidarumo įnašu“, – kalbėjo jis.
G. Šimkus pabrėžė, kad palūkanos jau yra sumažėjusios du kartus ir šiuo metu yra „kažkur ties neutralia palūkanų norma, todėl klausimas, į ką orientuojasi apmokestinimas.
„Ar į neįprastas pajamas, staigų išaugimą, ar į apskritai, kad bankų sistema uždirba didelį pelną. Čia keičiasi pats objektas ir tą reikia pripažinti“, – kalbėjo jis.
BNS rašė, kad premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, jog Vyriausybė neketina inicijuoti dar vieno solidarumo mokesčio kaip papildomų lėšų gynybai šaltinio pratęsimo. Pasak jo, šio mokesčio efektas yra iš esmės išnykęs, todėl bankai raginami daugiau finansuoti kelių ir gynybos fondus bei smulkų ir vidutinį verslą.
Bankų solidarumo įnašas už 2024 metus sieks apie 230 mln. eurų, o už 2023–2025 metus jo suma gali siekti apie 590 mln. eurų.
2023 metais įvestas laikinas solidarumo mokestis skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių metų pajamas.
Seimas 2024 metų birželį solidarumo įnašo galiojimą pratęsė dar vieneriems metams. Jis nustos galioti nuo šių metų vidurio, bet paskutines įmokas į biudžetą bankai sumokės metų pabaigoje.
