Lietuvoje ieškant vietos brigados dydžio kariniam poligonui, premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad jis galėtų būti skaidomas į dalis ir atsirastų skirtingose šalies vietose.
Ministras pirmininkas taip pat akcentavo, kad šaliai reikalingas ne vienas naujas poligonas.
„Būtų gerai du poligonai, ne tik manevrinėms funkcijoms, bet ir pilnos apimties pratyboms“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams kalbėjo ministras pirmininkas.
„Ar jie bus du, trys ar ar du su puse, nes gali būti vienas poligonas skaidomas į dalis, manevrinės paskirties vienoje savivaldybėje, kita – kitos paskirties, lanksčiai žiūrima į turimas galimybes ir savivaldybių vadovų polinkį šnekėtis ir norą derėtis dėl tokio poligono įsteigimo“, – pridūrė jis.
G. Paluckas taip pat sako, kad nemažai savivaldybių yra nusiteikusios pozityviai, šiuo metu bandoma suderinti kariuomenės ir vietos valdžios poreikius.
„Yra įvairių savivaldybių, yra įvairūs poreikiai, vieni tikisi investicijų į infrastruktūrą, kiti tikisi investicijų į viešosios paskirties pastatus, kultūros paskirties pastatus, veiklų organizavimą, šie pokalbiai yra prasidėję prieš gerą mėnesį ir matau, kad tikrai yra nemažai savivaldybių, kurios pozityviai žiūri į kariuomenės poreikius“, – kalbėjo premjeras.
„Tie poreikiai yra įvairūs, nes reikalingas ne vienas poligonas, o keli, jų funkcijos ir paskirtys yra skirtingos, vieni yra manevriniai, (…) kiti yra pilno karinio naudojimo, kur yra ir šaudoma, ir sprogdinama, (…) kai kuriose savivaldybėse nuo senų laikų yra objektų, kuriuos būtų galima pritaikyti be kažkokių didelių pastangų arba visuomenės pasipriešinimo“, – sakė jis.
Premjero teigimu, šiuo metu, yra kalbama su savivaldybėmis, kurios yra išreiškusios palankų požiūrį į poligonų atsiradimą ir kalbama apie jų poreikius, bandoma juos suderinti su kariuomenės poreikiais.
„Manau, kad tai pavyks padaryti“, – teigė G. Paluckas.
Anot jo, savivaldybių vadovai, tarybos, bendruomenės turi būti supažindintos su tam tikrais reikalavimais, kurie yra taikomi poligonams.
„Tai yra milžiniško dydžio teritorijos, atitinkamai, turėtų būti neurbanizuota teritorija, be strateginės infrastruktūros linijų, (…) nepaisant to, kad yra geranoriškumas iš savivaldybių šnekant apie šį klausimą, kai kurios atkris automatiškai, nes tokių teritorijų tose savivaldybėse tiesiog nėra“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Kaip rašė BNS, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė anksčiau trečiadienį teigė, kad karinis vertinimas dėl galimų poligono vietų „iš esmės baigtas“.
Anot jos, šiuo metu rengiamas pasiūlymų savivaldai paketas, kuriuo siekiama numatyti tam tikras naudas regionui, kurio teritorijoje atsirastų poligonas.
Lietuvoje daugėjant sąjungininkų karių, augant šauktinių skaičiui ir rezervui, įsigyjant naujos karinės technikos krašto apsaugos sistema ieško vietos naujam brigados dydžio kariniam poligonui.
Krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė yra sakiusi, jog naujam poligonui rasta 14 potencialių vietų, savo ruožtu, G. Paluckas yra teigęs, kad vietos teritorijai žvalgomasi pietų Lietuvoje.
Užpernai Valstybės gynimo taryba pasiūlė Lietuvoje įsteigti karinį poligoną, kuris būtų tinkamas treniruotis brigados dydžio vienetui, tačiau šis planas į priekį iki šiol nepasistūmėjo.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra teigęs, kad su savivaldybėmis kalbant apie potencialią vietą reikia aktyviau pristatinėti su tuo ateisiančias naudas ir paneigti žmonių baimes.
Pasak D. Šakalienės, sprendimas dėl poligono bus derinamas su savivalda.
Pernai rudenį Seimas nusprendė naujus poligonus įsteigti Tauragės ir Šilalės rajonuose, tačiau jie bus mažesni ir bus skirti tik manevravimui.
