G. Nausėda: „Spręskime problemas ne pešdamiesi, o susėdę prie bendro stalo“

G. Nausėda.
G. Nausėda.

Buvęs SEB banko patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda beveik prieš mėnesį pranešė kandidatuosiantis prezidento rinkimuose, kurie vyks kitų metų gegužės 12 dieną. Be to, kandidatas į Lietuvos prezidentus G. Nausėda pranešė, kad į rinkimuose dalyvaus savarankiškai, be Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos paramos.

Pasak kandidato, siekis dalyvauti 2019 metų Prezidento rinkimuose su savarankiška rinkimų programa ir darbo grupe visuomenės akyse taptų abejotinas, jei remtųsi vienos iš politinių partijų finansine ir organizacine parama.

Spalio 16-ąją kandidatas į Lietuvos prezidentus susitinka su panevėžiečiais. Jo susitikimas įvyks Panevėžio apskrities Gabrielės Bitės-Petkevičaitės bibliotekoje.

Prieš susitikimą pretendentas mielai sutiko duoti interviu naujienų portalui JP.

Kovoti su regionų atskirtimi

– Spalio 16-ąją atvykstate į Panevėžį. Su kokiomis mintimis ir naujienomis atvažiuojate susitikti su panevėžiečiais?

– Pirmiausiai noriu atsivežti ir pristatyti tas idėjas, kurias pateikiau visuomenei, paskelbdamas apie savo sprendimą. Norėtųsi, kad Lietuva eitų Gerovės valstybės keliu. Gerovės valstybės sąvoka apima gerovę visiems, ne tik gerovę saujelei išrinktųjų. Be to, Gerovės valstybėje labai svarbi regiono politika, nes dažnai pastebime, kad skurdo reiškiniai susiję su regionų atskirtimi.

Kitaip tariant, žmonės, kurie gyvena silpnesniuose regionuose dažnai yra pasmerkti labai žemam gyvenimo lygiui – jie neturi darbo pajamų, neturi patrauklaus darbo bei negauna kitų socialinių pajamų.

Norint įveikti skurdo problemą būtina kovoti su didžiuliais regioniniais skirtumais, o tai įmanoma padaryti protinga racionalia ir sinergijos siekiančia valstybės politika.

Panevėžio regionas nėra prie stipriai atsiliekančiųjų, bet, kitą vertus, nėra ir lyderis. Nesakau, kad regionas turėtų konkuruoti su Vilniaus apskritimi, bent jau ne šiandien. Bet tam tikros dinamikos, susiformuoti veidą, ypač investuotojų atžvilgiu, šitą tikrai reikėtų padaryti.

G. Nausėda.

Į Panevėžį atsivežame tam tikrą prezentaciją, parodyti išskirtines regiono ypatybes, o kartu atsakyti į kai kuriuos klausimus, kaip regionas turėtų būti plėtojamas.

Juda tinkama linkme

– Panevėžys turi Laisvąją ekonominę zoną (LEZ) – ji pakankamai didelė, tačiau į ją nesiveržia, kaip ir į kitus LEZ‘us, investuotojai. Kaip manote, kodėl?

– Negalėčiau pasakyti, kad LEZ‘ų padėtis Lietuvoje yra prasta. Sakyčiau – atvirkščiai. Daugelyje zonų matome judesį. Manau, kad ir Panevėžys galėtų neatsilikti nuo šių procesų. Galbūt yra viena kita reta išimtis, kur niekaip nepavyksta užkurti procesinio mechanizmo.

Nemanyčiau, kad Panevėžiui reikėtų ieškoti kitokio recepto, kokius pademonstravo kiti LEZ‘ai.

Instrumentas – pritraukti investicijas, juolab kad infrastruktūra yra gerai išplėtota visais atžvilgiais. Tačiau tam reikalinga viena svarbi prielaida – visuomeninis suinteresuotumas ir motyvacija. Ten, kur yra ryški motyvacija, ten sėkmė ant delno. Geras pavyzdys – Tauragės pramonės parkas, įkurtas privačios iniciatyvos pagrindu. Privati iniciatyva reiškia, kad zonos savininkai suinteresuoti, kad ten būtų kuo daugiau investuotojų.

G. Nausėda.

Todėl rezultatas matosi, o kur daroma šiek tiek valdiškai – rezultatas ne visuomet pasiekiamas. Tačiau šiandien matau, kad ir valdiška iniciatyva duoda visai neblogus rezultatus. Ne visada privatus kapitalas nuveikia gerus darbus. Savivaldybės imasi iniciatyvos.

Be to, keičiasi personalas – ateina išsimokslinęs jaunimas, kurie turi užsienio kalbų žinias ir procesai juda į priekį. Manyčiau, kad Panevėžys juda ta linkme, kuria reikia judėti, o pastudijavus ir kitų geras iniciatyvas, bus aišku, kur link judėti.

Racionalūs receptai – paprasti

– Panevėžyje ne vieną valdžią purto skandalais lydimi specialiųjų tarnybų tikrinimų ir įtarimų. Kuo prasikalto panevėžiečiai, kad nepavyksta miestui turėti stabilios valdžios? Iš šalies kartais geriau matyti.

– Sudėtingos priežastis. Nenorėčiau nagrinėti jų, su kuriomis susijusios specialiosios tarnybos. Natūralu, jei yra įstatymų pažeidimai arba neskaidri veikla, tai turi būti užkardoma, bet nereikėtų konstatuoti, kad tai vienintelė vieta, kur specialiosios tarnybos domisi savivaldybių veikla.

Turime pavyzdžius ir Telšiuose, ir kitur. Ne vienam politikui, kuris ateina į valdžią, nėra ant kaktos užrašyta, koks jis ir kas jis. Žmonės dažnai renka pagal vizijas, rinkimų programas.

Manykime, kad turbūt ateityje reikia rinktis iš tų politikų, kurie turi aiškią viziją, deklaruoja savo skaidrumą, o svarbiausia, yra įrodę savo darbais, kad gali veikti skaidriais principais bei neturi ypatingų  šleifų.

Toks tai racionalus receptas, bet 100 procentų ir jis neapsaugo nuo klaidų ir netinkamų pasirinkimų.

G. Nausėda.

Netolygiai pasiskirstę

– Lietuvą, tame tarpe Panevėžį, krečia emigracijos bangos. Kaip tai galima sustabdyti ir į tėvynę susigrąžinti išvykusius?

– Kad taip vyksta, jokio gerumo nėra. Taip jau atsitiko, kad ankstyvojoje Nepriklausomybės stadijoje nesugebėjome pademonstruoti aktyvios dinamikos. Be to, padėjo narystė į Europos Sąjungą, kuri atvėrė darbo rinką į Europą. Tačiau, neužvėrė didelių pajamų skirtumo.

Šis procesas – objektyvus, bet bėda ta, kad jis užsitęsė. 2004 metais mes nieko negalėjome prieš pastatyti šitiems dideliems pajamų skirtumams. Dabar matome, kad atlyginimų augimas yra ganėtinai spartus, bet jis labai netolygiai pasiskirstęs – regionų plėtros netolygios.

Kas iš to, kad atlyginimai sparčiai auga Vilniuje – čia ir taip emigracijos reiškinio nėra. Ten, kur silpnesni miestai ir regionai, emigracija ne tik juos nustekeno, bet čia ir atlyginimai auga lėčiau. Kai jie auga lėčiau, išlieka visos priežastis emigracijai.

Taigi, vėl grįžtų prie tolygios regionų plėtros, prie tolygaus atlyginimų augimo. Jei nespręsime tų dalykų, visada atsiranda prielaidos emigruoti į išorę arba migruoti į didesniuosius miestus.

Nesakyčiau, kad Panevėžys – išskirtinis bendrame Lietuvos kontekste. Emigracijos tendencijos daugelyje regionų panašios – mistinis skaičius pastarąjį dešimtmetį laikosi – 20 proc. gyventojų sumažėjimas.

G. Nausėda.

Stinga žinių ir suvokimo

– Atsiranda dar tokių, kurie aiškina, kad reikia grįžti prie nacionalinės valiutos – lito. Ką atsakytumėte tokiems pareiškėjams?

– Tai visiškas nesuvokimas. Tie žmonės tikriausiai nesuvokia, ką sako. Dar kartą atlikus reformą, įvyktų dar vienas kainų apvalinimas ir dar kartą išgyventume, ką jau išgyvenome. Matyt, jiems tiesiog stinga žinių suvokti tam tikrus pinigų manitarinės reformos ypatumus.

Turbūt ne eurą reikia kaltinti, kad kainos auga, kai jau praėjo treji metai po euro įvedimo. Reikia kaltinti pajamas, jos didėja pernelyg lėtai. Kai kuriems žmonės – skausmingas kainų didėjimas.

Žmonės, kurių pajamos auga 10-15-20 proc., nesiskundžia kainomis. Kainų didėjimu skundžiasi pensininkai arba tie, kurių pajamos nejuda iš vietos. Jie tiesiog patiria perkamosios galios mažėjimą. Todėl reikėtų grįžti prie pajamų klausimo.

Išlaikė profesinę reputaciją

– Jūsų išsilavinimas ir darbo patirtis – įvairiapusė. Kuo labiausiai didžiuojatės ir kuri patirtis pagelbės jums dalyvauti Lietuvos prezidento rinkimuose?

– Mano profesinė patirtis leido dirbti plačiame klausimų kontekste. Tiek makroekonomikos, tiek užsienio prekybos, tarptautinių santykių, tiek socialiniais klausimais. Suvokiau, kad tam tikros ekonominės problemos gali būti sprendžiamos, perprantant jų socialinį kontekstą.

Rinkos ekonomika privalo būti sociali, nes kitaip valstybė būtų netvari ir labai būtų sunku tikėtis tokioje valstybėje žmonių patriotizmo, jeigu matytų tik socialinės atskirties didėjimą.

Visas šitas kontekstas leido sukaupti unikalią patirtį. 18 metų dirbau tokiose atsakingose pareigose, viename didžiausių Lietuvos komerciniame banke, o tai byloja, kad ši bei tą pavyko nuveikti.

Tačiau labiausiai didžiuojuosi, kad pavyko išlaikyti tam tikrą profesinę reputaciją, kuri leidžia šiandien ramiai ir atvirai žiūrėti žmonėms į akis. Niekada nebandžiau savo profesine reputacija skleisti to, kuo pats netikiu arba mėginti pasitarnauti vienai ar kitai interesų grupei. To net ir labai dideli kritikai negalėtų pripaišyti.

G. Nausėda.

Manau, kad šita patirtis, užsienio kalbos žinios, mokėjimas ir norėjimas bendrauti su, net ir kitaminčiais, padės įgyvendinti tai, apie ką kalbu. Spręskime problemas ne pešdamiesi, bet spręskime jas susėdę už bendro stalo konstruktyviai ir racionaliai diskutuodami. Teikime savo argumentus ir ieškokime bendrų sprendimų.

 Tylioji Lietuva – negali būti tyli

– Jus sužavėjo tylioji, tikroji ir darbščioji Lietuva, kuri nepalūžta net ir sunkiausiomis aplinkybėmis. Ką galite pažadėti?

– Tylioji Lietuva, kuri pluša – privalo matyti savo darbo rezultatą ir būti įvertinta už savo triūsą. Lankiausi Raseiniuose ir gavau tokį pusiau rimtą ir pusiau juokingą patarimą, bet jis rimtai nuskambėjo. Pasakė jį moteris, kad, štai mes, jūsų tylioji Lietuva susirinkome, bet šiandien nenorime būti tylus. Pradėjau juoktis ir pasakiau, kad tai labai gerai, jog tylioji Lietuva irgi ketina prabilti.

Nes ir jai reikia kartais prabilti ir pasakyti tai, kas skauda, kad aš ir kiti kandidatai, kurie važinėja po Lietuvą – išgirstų ją. Jei Lietuva bus tyli, jos neišgirsime ir siūlysime tuos receptus, kurie žmonėms bus negyvybingi arba jiems jie atrodys, kad tai ne šiandienos prioritetai.

Todėl ir turime išgirsti ir stengtis dėl žmonių. Kaip tai kalambūriškai beskambėtų – norime, kad tylioji Lietuva nebūtų tokia tyli.

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Daugiausiai lėšų Seimo rinkimuose išleido konservatoriai, „valstiečiai“ ir į parlamentą nepatekęs P. Urbšys

confident-noyce

G. Kirkilas: dėl neblaivaus avariją sukėlusio kandidato V. Šmigelsko spręs rinkėjai

confident-noyce

JP skaitytojai pasirinko: Seime norėtų matyti G. Umbrasienę, J. Jasiukaitį ir L. Jagminą

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau