Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Sąjungai (ES) yra būtina turėti aiškesnę politiką karą Ukrainoje pradėjusios Rusijos atžvilgiu. Visgi, anot jo, to padaryti nepavyks tol, kol į ekonominius santykius su šalimi agresore Vakarai nežiūrės principingai.
„Manęs tikrai netenkina tas politinis plūduriavimas, kuomet, viena vertus, diegiame sankcijas, tačiau, kita vertus, patys toje sankcijų politikoje numatome vis didėjančias išlygas“, – antradienį Rytų Europos studijų centro (RESC) surengtoje Vilniaus užsienio ir saugumo politikos konferencijoje kalbėjo G. Nausėda.
Pasak jo, sankcijų apėjimas vis stiprėja dėl Vakarų įmonių interesų.
„Nuolat matau, kad toje atrodytų vertybinėje politikoje, sankcijų politikoje tiesiog prasiskverbia labai konkretūs Vakarų kompanijų interesai. Kol verslas darys tokią milžinišką įtaką politikai, apie jokią vertybinę ir principingą užsienio politiką Europos Sąjungoje kalbėti nebus pagrindo“, – kritikos pastarosioms įmonėms negailėjo Lietuvos vadovas.
„Šiuo metu nesusidarau įspūdžio, kad Rusija kenčia dėl savo politikos, kaip buvo galvojama ir tikimasi pačioje karo pradžioje, kai sakėme, kad sankcijos sustabdys Rusiją, sankcijos pakirs Rusijos ekonomikos gyvybingumą, jas griežtai taikysime ir vis labiau suveršime tą sankcijų žiedą. Matau, kad ilgainiui sankcijų įkarštis vis labiau silpnėja, o išimtys ir apėjimas sankcijų vis labiau stiprėja“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad ES šalys šiuo metu yra priėmusios 14 sankcijų paketų nukreiptų prieš agresiją Ukrainoje vykdančią Rusiją. Prekybos apribojimai įvesti ir Baltarusijai, taip siekiant pažaboti apribojimų Maskvos režimui vengimo.
