Europos Komisijai (EK) trečiadienį pristačius Bendrijos gynybos gaires ir dalį gynybos stiprinimo plano priemonių, prezidentas Gitanas Nausėda ragina Lietuvą pasinaudoti siūlomais finansiniai ištekliais ir apsiginkluoti.
„Lietuva turi gana žemą valstybės skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykį, todėl turime fiskalinę manevro erdvę panaudoti šiuos finansinius išteklius ir apsiginkluoti“, – prieš Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
EK trečiadienį pristatė Bendrijos gynybos gaires – vadinamąją Baltąją knygą – ir dalį gynybos stiprinimo plano priemonių.
Komisija siūlo sušvelninti bloko fiskalines taisykles ir leisti valstybėms skirti daug daugiau lėšų gynybai – į šalies biudžeto deficitą neskaičiuoti gynybai išleisto 1,5 proc. BVP. Ši priemonė per ketverius metus galėtų padėti atlaisvinti 650 mlrd. eurų.
EK taip pat siūlo suteikti valstybėms narėms iki 150 mlrd. eurų ES remiamų paskolų.
„Vidutiniu laikotarpiu svarbu išnaudoti šį brangų laiką, kurį mums iškovoja Ukraina, siekiant sustiprinti mūsų karinius pajėgumus. Aš sveikinu EK planą „ReArm Europe“, mes turime persiginkluoti, nes kitaip būsime kita Rusijos agresijos auka“, – kalbėjo G. Nausėda.
Pasak jo, Europa turi ne tik stiprinti savo gynybą, bet ir toliau remti Kyjivą karinėmis priemonėmis, nustatyti Ukrainos narystės Europos Sąjungoje datą 2030-ųjų sausio 1 dieną, taip pat didinti spaudimą Rusijai įvedant 17 sankcijų paketą, įtraukiant į jį suskystintų dujų eksportą ir daugiau šalies agresorės bankų.
Reaguodama į įtemptą geopolitinę situaciją ir JAV užsienio ir gynybos politikos neapibrėžtumą, kovo pradžioje vykusios EVT metu vadovai davė politinį sutikimą stiprinti bloko gynybą.
Siekiant užbaigti Kremliaus invaziją į Ukrainą, JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas antradienį per pokalbį telefonu susitarė dėl 30 dienų paliaubų energetikos infrastruktūros srityje, tačiau susitarimo dėl visiškų paliaubų taip ir nepasiekė.
Dviejų valstybių vadovai taip pat susitarė pradėti derybas dėl paliaubų Juodojoje jūroje ir galiausiai dėl visiškų paliaubų.
Europos lyderiai atsargiai vertina tokius susitarimus, o Ukraina ragina nepasitikėti V. Putino pažadais.
