Lietuvoje kuriamas Nacionalinės plėtros fondas padės kompensuoti mažėjančias įmonių investicijas, o fondo kūrimui bus panaudota Europos Sąjungos (ES) ekonomikos gaivinimo plano (RRF) parama, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Privačių kompanijų vykdomų investicijų Lietuvoje apimtis ženkliai sumažėjo. Vadinasi, šioje situacijoje turime ieškoti kompensuojančių priemonių. (…) Čia valstybė privalo imtis aktyvesnio vaidmens. Aš manau, kad mes turime labai gerą instrumentą, kuris baigiamas rengti ir kuris galėtų ženkliai prisidėti prie šio proceso, tai yra finalizuojamas Nacionalinio plėtros fondo institutas“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda, susitikęs su Seimo, Vyriausybės, verslo atstovais ir ekonomistais dėl Lietuvos ekonomikos augimo ir investicijų.
Anot jo, fondo kūrimui bus panaudota ir ES parama.
„Reikės išsigryninti savo veiklas, aiškiai identifikuoti finansavimo šaltinius ir, be jokios abejonės, pasinaudoti tomis galimybėmis, kurias teikia Europos Sąjunga, pirmiausia – RRF vadinamoji paskolinė dalis, kuri tikrai galėtų tapti ženkliu finansiniu šaltiniu“, – sakė G. Nausėda.
Jo teigimu, fondo parama galės naudotis verslas, kuriam sunku gauti finansavimą iš komercinių bankų.
„Matau, kokie dideli lūkesčiai yra susiję su šia institucijos veikla. (…) Matome, kad tikrai yra lūkestis, kad prie šio fondo bus galima prieiti ir toms įmonėms, kurios šiandien turi labai ribotą prieigą prie komercinių bankų kredito išteklių. Toks ir buvo mūsų sumanymas. Nacionalinės plėtros fondas turi tarnauti kaip institucija, užtikrinanti tam tikrą finansavimo spragų užkamšymą“, – kalbėjo G. Nausėda.
Pasak jo, fondas jau baigiamas kurti, nors procesas ir užtruko.
„Nors, aišku, tenka apgailestauti, kad šis procesas užsitęsė laike, vis dėlto mes šiandien esame baigiamojoje stadijoje, formuojami valdymo organai, vykdančioji struktūra. Matau, kokie dideli yra lūkesčiai, susiję su šios institucijos veikla“, – teigė jis.
Vyriausybė pernai spalį pradėjo nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimą – suformuota „Investicijų ir verslo garantijų“ („Invegos“), Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA), Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA) ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondo grupė, o patronuojančia bendrove paskirta „Invega“.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad institucijų konsolidavimą tikimasi užbaigti iki šių metų pabaigos.
„Tikimės, kad įstaiga pilnai galės pradėti veikti šių metų pabaigoje. Tikimės, kad po visų pokyčių su Europos Sąjungos struktūriniais fondais ateinančia parama pavyks portfelio galimybes (…) nuo 4 mlrd. eurų padidinti iki 8 mlrd. eurų ir tai tikrai bus postūmis Lietuvos ekonomikai“, – spaudos konferencijoje ketvirtadien5 sakė ministrė.
Anot jos, tikimasi pritraukti daugiau institucinių, privataus kapitalo investuotojų.
Ministrės teigimu, „Invegos“ prioritetai bus žaliojo kurso įgyvendinimas, energetinis saugumas, papildomos investicijos į atsinaujinančią energetiką bei į inovacijas kuriant aukštesnę pridėtinę vertę.
G. Nausėdos teigimu, praėjusių metų pabaigoje Seimo ir Vyriausybės priimti sprendimai ir šių metų biudžete numatyta pagalba energetikos krizei amortizuoti „pasitarnavo teigiamai“ ir sušvelnino Lietuvos ekonomikos nuosmukį.
„Turėjome teigiamą rezultatą net ne tiek dėl to, kad kainos sumažėjo, bet mūsų verslas įgijo tikrumo dėl ateities, tai buvo nepaprastai svarbu stabilizuojant psichologinį klimatą ir kaip puikiai žinome, mūsų kaimyninės valstybės, Latvija ir Estija įžengė į nuosmukio stadiją šiek tiek anksčiau nei mes, bet ketvirtąjį ketvirtį (…) mūsų ekonomikos pokytis tapo neigiamas“, – kalbėjo prezidentas.
Pasak jo, kaip ekonomika vystysis pirmąjį šių metų ketvirtį, priklausys nuo to, kaip bus išnaudojami konkurenciniai privalumai, kuriuos Lietuva turi.
