Su JAV kongreso nariais penktadienį susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda padėkojo už tvirtą ir nuoseklią JAV Kongreso paramą Lietuvai, akcentavo kad amerikiečių karinių pajėgų buvimas šalyje išlieka kertiniu veiksniu užtikrinant Lietuvos ir viso regiono saugumą.
Šalies vadovas susitiko su šalyje viešinčiais kongresmenais Keithu Selfu (Kitu Selfu), Timothy Kennedy (Timočiu Kenedžiu) ir Dereku Tranu.
Kaip rašoma Prezidentūros išplatintame pranešime, G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad JAV išlieka strateginiu partneriu vystant Lietuvos kariuomenės pajėgumus – „penktadalis Lietuvos karinių įsigijimų yra iš JAV, ir planuojama šį bendradarbiavimą toliau plėtoti“.
„Pasak prezidento, Lietuva supranta, kad Europa turi prisiimti daugiau atsakomybės už savo saugumą, todėl rodo pavyzdį: ženkliai didinamas gynybos finansavimas, intensyviai vystoma nacionalinė divizija, stiprinama gynybos pramonė, didinamos investicijos į priimančiosios šalies paramą, teikiama parama Ukrainai“, – teigiama pranešime.
G. Nausėda, anot Prezidentūros, taip pat pažymėjo, kad Hagoje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas bus svarbi proga pabrėžti vienybės ir transatlantinio ryšio tvirtumą, priimti reikiamus sprendimus dėl gynybos finansavimo didinimo ir gynybos pramonės stiprinimo bei ilgalaikės karinės paramos Ukrainai užtikrinimo.
Kaip anksčiau rašė BNS, Lietuvos krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrai balandžio pradžioje teigė, kad Jungtinės Valstijos greičiausiai peržiūrės savo karių buvimą Europoje, tačiau pabrėžė nematantys signalų dėl galimų pokyčių dėl karių dislokavimo rytiniame NATO sparne, taip pat ir Lietuvoje.
Taip jie kalbėjo amerikiečių televizijai NBC skelbiant, jog Pentagonas svarsto galimybę atitraukti apie 10 tūkst. karių iš Rytų Europos. Anot žiniasklaidos priemonės šaltinių, kariai atitraukti galėtų būti iš Lenkijos ir Rumunijos.
JAV kariai su pertraukomis Lietuvoje rotuojami nuo 2014 metų pavasario, o nuo 2019 metų šalyje dislokuojami JAV sunkieji batalionai.
