Įtempta saugumo situacija kaimynystėje ir provokacijos Padniestrės regione neturi stabdyti Moldovos eurointegracijos siekių, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Jis šeštadienį pradėjo darbo vizitą Moldovoje ir Kišiniove susitiko su šalies prezidente Maia Sandu.
Kaip pranešė Prezidentūra, Lietuvos ir Moldovos vadovai aptarė karą Ukrainoje, saugumo situaciją regione, taip pat Moldovos eurointegracijos perspektyvą.
„Prezidentas susitikime su M. Sandu teigė, kad įtempta saugumo situacija kaimynystėje ir nerimą keliančios provokacijos Padniestrės regione neturėtų tapti trikdžiu Moldovos eurointegracijos kelyje“, – teigiama pranešime.
Lietuvos vadovas teigė, kad Lietuva tvirtai palaiko Moldovos eurointegracinius siekius ir tiki šios šalies europine ateitimi.
Prezidentas su Moldovos vadove taip pat aptarė energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos klausimą. G. Nausėda akcentavo, kad energijos šaltinių diversifikavimas, investicijos į žaliąją energetiką ir energetinio efektyvumo didinimas užkirs kelią energetiniam Rusijos šantažui ateityje ir padės užsitikrinti energetinį Moldovos saugumą.
„Rusija naudoja energetiką kaip šantažo įrankį. Lietuva su tuo susidūrė praeityje ir išmoko pamokas, todėl esame pasirengę padėti Moldovai ir dalintis savo patirtimi“, – teigė Lietuvos vadovas.
Prezidentai taip pat aptarė solidarumą su Ukraina priimant karo pabėgėlius. Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Lietuva tęs humanitarinę, politinę ir ekonominę paramą Moldovai.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis (Šarlis Mišelis) šią savaitę pažadėjo, kad Europos Sąjunga padidins karinę pagalbą Moldovai, šios Ukrainos kaimynės promaskvietiškų separatistų kontroliuojamame regione įvykus virtinei mįslingų išpuolių.
Moldova teigia, kad incidentus Padniestrėje sukėlė Rusiją palaikančios jėgos.
Uždniestrė yra niekieno nepripažįstamas separatistinis Moldovos regionas, rytuose besiribojantis su Ukraina. Prorusiški separatistai šį regioną, kuriame gyvena maždaug 470 tūkst. žmonių, kontroliuoja nuo 1992 metų karo su Moldova.
Rusija Uždniestrėje laiko maždaug 1,5 tūkst. savo karių, vadinamų taikdariais.
Praėjusią savaitę Uždniestrė pranešė apie kelis sprogimus, kuriuos pavadino „teroristiniais išpuoliais“. Skelbta, kad buvo smogta regiono Valstybės saugumo ministerijos pastatui, kariniam daliniui ir Rusijai priklausančiam radijo retransliavimo bokštui.
Nerimas, kad Ukrainoje vykstantis karas gali išplisti į šį regioną, sustiprėjo vienam rusų generolui neseniai pareiškus, kad vasario 24 dieną Kremliaus pradėtos vadinamosios specialiosios karinės operacijos tikslas – sukurti sausumos koridorių per Pietų Ukrainą į Uždniestrę.
Kyjivas apkaltino Rusiją, kad ji nori destabilizuoti regioną ir sukurti pretekstą karinei intervencijai.
