Pabrangusio ir vėluojančio europinės vėžės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ projekto klausimą reikėtų spręsti kartu su Europos Sąjunga (ES), sako prezidentas Gitanas Nausėda.
Taip šalies vadovas kalbėjo per bendrą spaudos konferenciją Varšuvoje su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda).
„Ypač atkreipiau dėmesį į „Rail Baltica“ projektą, kuris vyksta šiek tiek lėčiau, negu buvome planavę. Dėl to projekto sąmata yra didesnė negu buvo planuota. Manau, kad tai yra vienas iš tų klausimų, kuriuos kartu su Europos Sąjunga galėtume spręsti“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Rail Baltica yra ne tik projektas, leisiantis laisviau keliauti žmonėms tarp Šiaurės ir Pietų, ne tik laisviau gabenti produktus, krovinius ir kitas vertybes. Tai taip pat labai svarbus karinio mobilumo projektas, leisiantis greičiau, efektyviai permesti karinę techniką iš vieno į kitą tašką“, – pridūrė šalies vadovas.
Tuo metu tarptautinės automobilių magistralės „Via Baltica“ projektas, pasak G. Nausėdos, įgyvendinamas sėkmingai. Prezidento teigimu, 2025 metais planuojama baigti ruožo nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos rekonstrukcija leis „kur kas patogiau ir laisviau judėti tarp mūsų valstybių (Lietuvos ir Lenkijos – BNS)“.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis yra sakęs, kad dėl išbrangusių ir nepakankamai sparčių „Rail Baltica“ statybos darbų atsakinga bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail“.
„Rail Baltica“ projektui nuo 2017-ųjų pabrangus 2,6 karto viceministrė Loreta Maskaliovienė yra sakiusi, kad pagrindinė jo problema ne pinigai, o įgyvendinimo tempai. Šiemet „Rail Baltica“ darbams Lietuvoje užtikrintas beveik 1,5 mlrd. eurų finansavimas, iš kurio iki liepos panaudota 204 mln. eurų.
Jos teigimu, projektui nėra panaudojami ir visi valstybės biudžeto skiriami asignavimai. Viceministrės teigimu, projektas nuo 2017 metų labai pabrango dėl pasikeitusios projekto sudėties, techninių parametrų, infliacijos.
Tuo metu Baltijos šalių auditoriai birželį paviešintoje bendroje ataskaitoje teigė, kad norint įgyvendinti planuojamus darbus trijose Baltijos šalyse gali prireikti papildomų 10–19 mlrd. eurų, o vien Lietuvoje – 8,7 mlrd. eurų.
Pasak ministerijos, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.
„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.
