Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Baltijos šalys turi kartu siekti tolesnės Europos Sąjungos paramos europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektui.
„Projektas „Rail Baltica“ yra karinio mobilumo ir susisiekimo tarp mūsų šalių pagrindas. Labai svarbu, kad jį užbaigtume iki 2030 metų ir dirbtume kartu, siekdami užsitikrinti tolesnį ES finansavimą kitoje daugiametėje finansinėje programoje“, – trijų Baltijos šalių prezidentų spaudos konferencijoje Klaipėdoje sakė G. Nausėda.
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius teigė, kad europinė geležinkelio vėžė taip pat yra svarbus karinio mobilumo projektas sprendžiant hibridinio karo grėsmes bei esant reikalui perdislokuoti karines pajėgas.
„Turime daryti viską, ką galime, kad įtikintume savo Europos kolegas, jog kitame Europos (Sąjungos – BNS) biudžete būtina užsitikrinti ES paramą. Patinka tai ar ne, gali būti diskusijų dėl kitų finansavimo šaltinių paieškos, bet, mano nuomone, nacionalinis ir Europos finansavimas bus du kritiškiausi šio projekto finansavimo elementai“, – teigė E. Rinkevičius.
„Dabar mums visiems reikia suvienyti jėgas, kad įtikintume Europos Komisiją, mūsų Europos draugus ir sąjungininkus, jog 2028–2035 metų laikotarpiui turi būti užtikrintas pakankamas biudžetas. Žinoma, dar turime išspręsti kai kurias projekto detales, kurias, kaip žinote, šiuo metu aptariame Latvijoje“, – teigė jis.
