15.3 C
Panevėžys
Šeštadienis, 25 gegužės, 2024

G. Landsbergis neatmestų galimybės papildomai skolintis gynybos reikmėms, tačiau to nepakaks

AutoriusŪla Klimaševska (ELTA)Fotobns

Premjerei organizuojant susitikimus su verslu ir politikais dėl galimų gynybos finansavimo šaltinių, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad vienas jų galėtų būti skolinimasis. Visgi, akcentuoja ministras, to tikrai nepakaks.

„(Skolinimosi – ELTA) neatmesčiau, tai taip pat yra galimybė, bet to nepakaks“, – žurnalistams akcentavo Gabrielius Landsbergis.

Ministro vertinimu, norėdama priimti vokiečių brigadą, įvykdyti kariuomenės modernizaciją ir padidinti šaukiamų jaunuolių skaičių, Lietuva turės surinkti daugiau pajamų į biudžetą.

„Iš verslo bendruomenės girdime tokį kaip ir pritarimą ir suvokimą, kad pelno mokestis gali būti į tą patį krepšelį (renkamas – ELTA). Bet ir to, deja, neužtenka. Pelno mokesčio dalis bendrame biudžete yra, tiesą sakant, gana nedidelė ir to (…) nepakanka“, – pridūrė G. Landsbergis.

Ministro teigimu, gynybos finansavimo klausimas valstybei yra „gyvybiškai svarbus“, tad neabejoja, kad galima rasti bendrą sutarimą tarp partijų.

„Jeigu tarp partijų atsiranda pakankamai politinės jėgos ir suvokimo judėti į priekį, aš manau, kad kompromisų ieškoti galima“, – pabrėžė G. Landsbergis.

ELTA primena, kad kovo viduryje opozicinės partijos atsisakė dalyvauti I. Šimonytės rengiamame susitikime dėl gynybos finansavimo. Opozicijai priklausančių politinių jėgų atstovai tada tikino nematą prasmės dalyvauti diskusijose, kol nėra paskirtas naujas krašto apsaugos ministras. Be to, mažumos atstovams nerimą kėlė ir buvusio ministro Arvydo Anušausko pareiškimai apie galimą korupciją gynybos srityje.

Visgi opozicinių partijų atstovai tikina į diskusijas dėl gynybos finansavimo jau pasirengę sugrįžti.

Kovą antrajame premjerės I. Šimonytės inicijuotame susitikime dėl finansavimo gynybai pristatyti keturi variantai, kaip kitais metais būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių reikia papildomam Lietuvos krašto apsaugos finansavimui.

Pagal pirmąjį, suma galėtų būti surinkta peržiūrėjus progresinius mokesčių tarifus, individualios veiklos apmokestinimą, panaikinus kai kurias lengvatas ir iki 16 proc. padidinus pelno mokestį. Pagal antrąjį, 420 mln. eurų būtų galima surinkti 1 proc. punktu padidinus tiek pridėtinės vertės, tiek pelno mokestį.

Trečiasis pasiūlymas, kuris generuotų apie 400 mln. eurų – pelno mokesčio tarifą padidinti 2 proc. punktais, panaikinti lengvatinį tarifą mažoms įmonėms, taip pat – šildymo ir verslo liudijimų lengvatas. Tuo metu ketvirtasis pasiūlymas dėl 400 mln. eurų susidėtų iš 2 proc. punktais didinamo pelno mokesčio ir dalies savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio paskyrimo gynybai.

Savo ruožtu I. Šimonytės susitikime nedalyvavusios opozicinės frakcijos siūlo lėšų gynybai ieškoti įvedant bankų turto mokestį, išleidžiant gynybos obligacijas, mažinant šešėlį ekonomikoje.

Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

A. Anušauskas: būtina didinti karinius biudžetus ir modernizuoti ginkluotąsias pajėgas

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau