G. Landsbergis: mes laukiame, kol Rusijos kare prieš Ukrainą įvyks Perl Harboras

AutoriusAustėja Masiokaitė-Liubinienė (BNS)FotoURM

Vakarai nežiūri į Rusijos karą Ukrainoje kaip į tiesioginę grėsmę, laukdami, kol įvyks Perl Harboro ataką primenantis sukrėtimas, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Paralelę su 1941 metų netikėta japonų ataka, kai daugiau kaip 2,4 tūkst. JAV karių žūtis paskatino Jungtines Valstijas įsitraukti į kovos veiksmus Antrojo pasaulinio karo metu, ministras antradienį išvedė diskusijoje užsienio politikos forume Berlyne.

„Mes vis dar neleidžiame sau galvoti, kad šis karas yra apie mus – bet ne vertybine prasme, jog kovojame, nes tai teisinga, nes tai teisingas karas – tačiau strategiškai, kad tai liečia mus, kad Rusija mėgina sumenkinti Vakarus. Tai reiškia, kad jeigu Ukraina neatsilaikys, netektis bus mūsų“, – diskusijoje kalbėjo ministras.

Jis teigė, jog Vakarai nėra pakankamai atviri ir nuoširdūs dėl to, ką iš tiesų reiškia Rusijos ir Ukrainos karas, bei svarstė, jog tai gali lemti eskalacijos baimė.

„Daugeliu atvejų mėginame tai pavaizduoti kaip regioninę, vis dar tolimą problemą, kuri mūsų visiškai neliečia. Tai didelė politinė problema, kuri turėtų būti diskusijų centre, – kalbėjo G. Landsbergis. – Kaip žmogus, kuris domisi istorija, bijau, kad mes laukiame, kol įvyks Perl Harboras. Jau perėjome visas stadijas, tačiau manome, kad kadangi neįvyko Perl Harboras, viskas gerai. Viskas nėra gerai.“

Pasak jo, tik laiko klausimas, kada „reikės priimti išties labai sunkius sprendimus“ ir ar būsime jiems pasiruošę.

„Jei būtumėte tikri ir jūsų rinkėjai būtų tikri, kad tai jau Perl Harboras, siųstumėte viską, ką ką turite, kad tik tai neįvyktų, kad apgintumėte save, kad apgintumėte Berlyną, kad apgintumėte Vilnių, kad apgintumėte sienas ir drauge – Kyjivą, taip pat, kaip gintumėte savo šalį“, – pridūrė ministras.

Lietuvos diplomatijos vadovas su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock (Analena Berbok) antradienį atidarė Berlyno užsienio politikos forumą.

Savo kalboje G. Landsbergis teigė, jog skirtingose pasaulio vietose kylančios krizės yra susijusios, nes „yra palankios tiems, kuriems naudingas chaosas ir taisyklėmis grįstos tarptautinės tvarkos išardymas“.

Jis įspėjo, kad situaciją Ukrainoje ir Vakarų reakciją stebi ir kiti nedemokratiniai lyderiai, vertindami, kaip būtų reaguojama į jų veiksmus nusprendus „pataisyti vieną ar kitą valstybių sieną“ ar išspręsti mažumų klausimą.

„Jeigu mums pavyks padėti Ukrainai laimėti, atkurti tvarką, pasiųsime labai stiprų signalą, kad taip nedaroma. Kad net Rusija, nuolatinė Saugumo Tarybos narė, buvo sustabdyta Ukrainoje koordinuotomis pastangomis, tad neturėtumei bandyti to kitur. Jeigu mes to nepadarysime, bijau, kad atversime vartus ilgalaikiam nestabilumui“, – įspėjo G. Landsbergis.

Lietuvos ir Vokietijos ministrai diskusijoje kalbėjo ir gynybos, įskaitant Vokietijos brigados Lietuvoje, klausimus, paramą Ukrainai, ES plėtrą ir kitas temas.

Reaguodamas į Rusijos invaziją Ukrainoje, Berlynas įsipareigojo į Lietuvą iki 2027-ųjų perkelti karių brigadą. Savo ruožtu Vilnius pažadėjo paruošti tam reikalingą infrastruktūrą.

Kalbėdamas apie brigados dislokavimą, G. Landsbergis teigė, kad Lietuvoje tai matoma kaip „strateginis sprendimas, strateginis pokytis“, lygindamas jį su garsiąja tuometinio Jungtinių Valstijų prezidento Georgo Walkerio Busho (Džordžoi Volkerio Bušo) kalba 2002-aisiais ir jos metu pasakytu pažadu, kad „tie, kas pasirinks Lietuvą savo priešu, taps JAV priešu“.

Paminėdamas, jog minėtas pažadas buvo įamžintas ant Vilniaus rotušės sienos, G. Landsbergis sakė manantis, jog „Vokietijos sprendimas siųsti brigadą taip pat turėtų atsirasti ant rotušės sienos, nes yra toks svarbus“.

A. Baerbock teigė, jog būdama viena stipriausių šalių Europos Sąjungoje, Vokietija jaučia turinti prisiimti atsakomybę už kitų saugumą, kaip kadaise buvo rūpinamasi jos pačios saugumu.

„Tai reiškia ir brigados dislokavimą Lietuvoje. Tai reiškia aktyvų įsitraukimą į pagalbą Ukrainai, tai taip pat reiškia, kad mes nesakome, jog negalime nieko padaryti Viduriniuose Rytuose, nes kyla dideli neramumai mūsų pačių visuomenėje, bet darome tai, kas, kaip tikime, gali padėti atnešti taiką ir į Vidurinius Rytus“, – kalbėjo Vokietijos ministrė.

Ji pabrėžė, kad nepaisant Vokietijos Aukščiausiojo Teismo pareiškimo, kad vyriausybė pažeidė šalies konstitucijoje įtvirtintą skolinimosi stabdžių taisyklę ir valstybės skola negali viršyti 0,35 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šalis laikysis savo įsipareigojimų dėl brigados bei paramos Ukrainai.

„Aš ir gynybos ministras aiškiai pasakėme, jog nemažinsime paramos Ukrainai“, – teigė ministrė, pabrėždama, jog tai investicija į pačios Vokietijos saugumą bei taisyklėmis pagrįstos pasaulio tvarkos ateitį.

Lietuva tarptautiniuose formatuose nuolat reiškia paramą Ukrainos narystei ES. Europos Komisija lapkričio viduryje rekomendavo ES pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova, o Sakartvelui – suteikti kandidatės statusą, tam dar turės pritarti Bendrijos šalių vadovai.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

V. Zelenskis: karas pasibaigs, kai pasaulis supras, koks pavojingas yra Putinas

confident-noyce

A. Anušauskas sako, kad generolo B. Hodgeso įspėjimai yra „laužti iš piršto“

confident-noyce

V. Zelenskis karo metinių minėjimo ceremonijoje pareiškė: „Mes laimėsime“

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau