13.2 C
Panevėžys
Antradienis, 21 gegužės, 2024

G. Landsbergis: Lietuvos ir Vokietijos tarpusavio santykiai klesti

AutoriuseltaFotobns
G. Landsbergis.

Lietuvos ir Vokietijos tarpusavio santykiai klesti, tačiau šalys privalo tinkamai reaguoti į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Po ilgų bendro darbo metų taikioje aplinkoje susidūrėme su nauja realybe – karu ir nenuspėjamumu. Nors mūsų šalims tai labai skaudu, tačiau grįžta laikai, kai Europoje vėl kyla siena. Laimei, šį kartą ji nėra vadinama Berlyno siena. Tačiau įvykiai, kuriuos stebime Ukrainoje, gali nulemti, kuriam miestui, nelaimės atveju, teks suteikti šiai sienai naują vardą“, – pirmadienį Seime vykstant Lietuvos-Vokietijos forumo konferencijai „Lietuva ir Vokietija: Europe 2023“ kalbėjo G. Landsbergis.

Todėl ministras akcentuoja, jog yra labai svarbu tinkamai reaguoti į Rusijos agresiją Ukrainoje.

„Šiandieninėje situacijoje ilgametės bendros pastangos gali akimirksniu išgaruoti, jeigu tinkamai nereaguosime į tai, kas vyksta artimiausioje kaimynystėje. Negalime apsimesti, kad įvykiai Ukrainoje ir su ja susiję įvykiai vyksta kitoje ar įsivaizduojamoje, virtualaus ekrano pusėje, kurį galėtume išjungti, paspausti pauzę ar pritildyti garsą ir naiviai tikėtis, kad niekas mūsų nepaveiks“, – pabrėžė G. Landsbergis.

Ministras atkreipia dėmesį, kad prasidėjus karui Ukrainoje, Vokietijoje įvyko pabudinimas.

„Vokietijoje iš tiesų įvyko politikos pokyčiai – pabudimas, dėl kurio gerokai labiau sutapo mūsų grėsmių vertinimai“, – sakė G. Landsbergis.

„Vokietijos sprendimas dislokuoti daugiau kaip 5 tūkst. karių Lietuvoje abiem valstybėms turi geostrateginę, geopolitinę ir geoekonominę reikšmę. Šis sprendimas – tai ryžtingas geopoplitinės Europos ženklas. Kaip sakė Ursula von der Leyen. Galiausiai, tai aiškus įrodymas, kad Europa gali būti vieninga ir yra pajėgi prisidėti prie savo saugumo“, – pridūrė jis.

Pirmadienį Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pasirašys veiksmų planą dėl brigados dislokavimo Lietuvoje.

ELTA primena, kad Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos sąjungininkių, itin reikšmingai prisidedančių prie regiono saugumo užtikrinimo. Tarp svarbiausių Lietuvos ir Vokietijos karinio bendradarbiavimo krypčių – bendros pratybos ir bendras dalyvavimas tarptautinėse operacijose, Lietuvos prisijungimas prie Vokietijos vadovaujamos „Europos dangaus skydo“ iniciatyvos.

Vokietija taip pat įsipareigojo šalyje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Du Vokietijos koviniai batalionai, šiuo metu esantys Bavarijoje ir Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, bus dislokuoti šalyje kaip naujos Vokietijos karinės brigados branduolys, pranešė Gynybos ministerija.

Planuojama, kad pirmasis šarvuotosios brigados padalinys ir organizacinis štabas į Lietuvą atvyks 2024 metais.

Didžioji Vokietijos brigados dalis Lietuvoje bus dislokuota 2026 metais. Visgi, šalys iki šių metų gruodžio 22 dienos sutarė pasirašyti detalų planą dėl karių perkėlimo.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Sveikatos apsaugos ministras: Visos šalys turi vakcinų utilizavimo problemą

confident-noyce

Lietuvos, Latvijos ministrai aptarė, kaip užpildyti trūkstamus karinius pajėgumus regione

confident-noyce

G. Landsbergis susitikime su Sakartvelo parlamento pirmininku pabrėžė ES ir NATO svarbą

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau