Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame septyni asmenys įtariami apgaule gavę per 2 mln. eurų paskolų iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų.
Jiems pareikšti įtarimai dėl kreditinio sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, pirmadienį pranešė FNTT.
Ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra, pradėtas pagal informaciją, gautą FNTT vykdant sukčiavimo prevencijos bei pinigų plovimo prevencijos veiksmus.
Analizės metu gauta duomenų, kad penkios įmonės paskolas galėjo gauti suklastojusios dokumentus.
Tyrimo duomenimis, septyni tarpusavyje susiję asmenys, tiesiogiai ir netiesiogiai valdę keletą įmonių, siekė pasinaudoti valstybės parama nuo COVID-19 pandemijos sukeltų ekonominių pasekmių nukentėjusiam verslui.
Įtariamieji, įtariama, susitarė tarpusavyje ir, siekdami atitikti keliamus reikalavimus paskoloms gauti, imitavo sandorius tarp pačių valdomų įmonių, išrašė fiktyvias, galimai ankstesnių datų PVM sąskaitas faktūras ir visus reikiamus dokumentus pateikė verslo finansavimo priemones įgyvendinančiai ir administruojančiai bendrovei, skirstančiai valstybės paramą.
Kaip įtariama, pavykus suklaidinti verslo paramos įmonę, dokumentai buvo priimti ir sudarytos paskolų sutartys. Pagal Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano priemones paskolos buvo suteiktos penkioms įtariamųjų valdomoms įmonėms.
FNTT pareigūnai nustatė, kad per praėjusių metų balandžio–liepos mėnesius asmenų grupė savo valdomų įmonių vardu iš valstybės gavo per 2 mln. eurų paskolų. Suteiktų paskolų mažiausia suma siekė beveik 60 tūkst. eurų, didžiausia išduota paskola – 0,5 mln. eurų.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos 25 kratos įtariamųjų darbo vietose, gyvenamosiose patalpose bei automobiliuose Vilniaus mieste ir rajone, Kauno rajone, kitose su tyrimu susijusiose vietose. Kratose FNTT pareigūnai paėmė tyrimui reikalingų dokumentų.
Įtarimų taip pat sulauks penkių juridinių asmenų atstovai.
Tiek fizinių, tiek juridinių asmenų turtui buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, turto vertė siekia daugiau nei 4 mln. eurų.
Tarnyba nurodo, kad griežčiausia bausmė už kreditinį sukčiavimą, kai apgaule buvo gautas kreditas, paskola ar tikslinė parama – laisvės atėmimas iki trejų metų.
