Šiuolaikiniame pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama kompleksiniam požiūriui į žmogaus sveikatą. Medicinos specialistai pabrėžia, kad fizinė ir psichologinė gerovė yra glaudžiai susijusios, o vienos srities sutrikimai dažnai paveikia ir kitą. Ypač ryškus ryšys pastebimas tarp širdies būklės ir psichologinės savijautos.
Širdies sveikata ir jos poveikis bendrai savijautai
Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių Lietuvoje. Daugelis pacientų neatkreipia dėmesio į ankstyvus simptomus, kurie gali signalizuoti apie besivystančias problemas. Laiku atvykus, kardiologai gali padėti laiku pastebėti ir išspręsti šias problemas.
Specialistai rekomenduoja atkreipti dėmesį į šiuos požymius:
- Krūtinės skausmas, spaudimas ar diskomfortas
- Dusulys, ypač fizinio krūvio metu
- Širdies ritmo sutrikimai (tachikardija, aritmija)
- Patinimas, ypač kojų ir pėdų srityje
- Nuovargis, silpnumas be aiškios priežasties
- Svaigimas ar alpimas
Šie simptomai gali signalizuoti apie įvairias širdies ligas, tarp jų:
- Išeminę širdies ligą
- Hipertenziją (aukštą kraujospūdį)
- Širdies nepakankamumą
- Vožtuvų problemas
- Ritmo sutrikimus
Širdies ligų gydymas dažnai būna kompleksinis, apimantis medikamentinį gydymą, gyvenimo būdo pokyčius ir, kai kuriais atvejais, intervencines procedūras ar operacijas.
Psichologinės sveikatos poveikis fizinei būklei
Vis daugiau mokslinių tyrimų patvirtina, kad psichologinė sveikata tiesiogiai veikia fizinę būklę. Stresas, nerimas, depresija ir kiti psichologiniai sutrikimai gali turėti neigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai.
Psichologai pabrėžia, kad ilgalaikis stresas sukelia fiziologinius pokyčius organizme:
- Padidėja streso hormonų (kortizolis, adrenalinas) kiekis
- Padažnėja širdies ritmas
- Pakyla kraujospūdis
- Sutrinka miegas
- Susilpnėja imuninė sistema
Ilgai trunkantis nerimas ar depresija gali padidinti širdies ligų riziką. Tyrimai rodo, kad pacientai, kurie serga depresija, turi 1,5–2 kartus didesnę riziką susirgti širdies ligomis nei žmonės be depresijos simptomų.
Psichologinės sveikatos požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
- Nuolatinis nerimas ar įtampa
- Miego sutrikimai
- Nuotaikos svyravimai
- Intereso anksčiau mėgtoms veikloms praradimas
- Padidėjęs dirglumas
- Nuolatinis nuovargis
- Koncentracijos sunkumai
- Socialinė izoliacija
- Kompleksinis požiūris į sveikatą
Šiuolaikinė medicina vis labiau orientuojasi į holistinį požiūrį, kai pacientas vertinamas kompleksiškai, atsižvelgiant tiek į fizinius, tiek į psichologinius aspektus. Efektyviam gydymui dažnai reikalinga kelių specialistų komanda.
Kada verta apsvarstyti kompleksinę priežiūrą:
- Po širdies ligų diagnozavimo ar širdies operacijų
- Patiriant ilgalaikį stresą ir pastebint širdies veiklos pokyčius
- Sergant hipertenzija, kurią sunku kontroliuoti
- Jaučiant panikos priepuolius su širdies simptomais
- Turint šeimos istorijoje širdies ligas ir jaučiant nerimą dėl to
- Norint keisti gyvensenos įpročius, kurie kenkia širdies sveikatai
Praktiniai patarimai sveikatos stiprinimui
Norint palaikyti gerą fizinę ir psichologinę sveikatą, specialistai rekomenduoja:
Reguliarų fizinį aktyvumą
- 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinių pratimų per savaitę
- Jėgos pratimus 2-3 kartus per savaitę
- Kasdienį aktyvumą (vaikščiojimas, lipimas laiptais)
Subalansuotą mitybą
- Daug vaisių ir daržovių
- Pilno grūdo produktus
- Liesus baltymus
- Sveikus riebalus (žuvis, riešutai, alyvuogių aliejus)
- Riboti druskos, cukraus ir perdirbtų maisto produktų vartojimą
Streso valdymo technikas
- Gilaus kvėpavimo pratimai
- Meditacija
- Fizinė veikla
- Hobiai ir mėgstamos veiklos
- Socialiniai ryšiai
Kokybišką miegą
- Pastovi miego rutina
- 7-8 valandos miego per parą
- Rami, tamsi, vėsi miego aplinka
- Riboti ekranų naudojimą prieš miegą
Reguliarius sveikatos patikrinimus
- Profilaktiniai vizitai pas specialistus
- Širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių stebėjimas
- Psichologinės savijautos vertinimas
Daugiau informacijos apie kompleksinę sveikatos priežiūrą rasite apsilankę https://www.antalgija.lt/ tinklalapyje.
