Fejerverkai: kaip šventinis reginys veikia aplinkos orą?

AutoriusJPFotoFREEPIK.COM

Naujųjų metų sutikimą sunkiai įsivaizduojame be spalvingos fejerverkų fiestos danguje.

Tačiau vertėtų susimąstyti apie tai, kad pirotechnikos gaminiai gali būti pavojingi ne tik dėl savo sprogstamosios galios, bet ir dėl didelio kiekio į aplinką patenkančių cheminių medžiagų, kurios akimirksniu sukelia oro užterštumą.

Norint fejerverkų liepsnoms suteikti ryškias spalvas ar kitas savybes, jų sudėtyje naudojami įvairūs cheminių medžiagų mišiniai – parakai, metalai ar jų druskos.

Sprogdinant pirotechnikos gaminius į atmosferą patenka anglies dioksidas, sunkieji metalai ir kitos medžiagos, kurios kenkia aplinkos oro kokybei.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, dėl gausiai šaudomų fejerverkų miestų oro kokybės tyrimų (OKT) stotys fiksuoja padidėjusias kietųjų dalelių (KD10, KD2,5), sieros dioksido, azoto oksidų, anglies monoksido koncentracijas.

Šių teršalų vertės per pirmąją Naujųjų metų valandą išauga kelis kartus: ištyrus 2014-2019 m. Vilniaus Lazdynų OKT stotyje paimtų kietųjų dalelių KD2,5 mėginių elementinę sudėtį, nustatyta, kad metų sandūros naktį anglies, vario, kalio, natrio, magnio, aliuminio, chloro, titano ir sieros kiekis aplinkos ore padidėja net iki 10 kartų.

Tai, kiek ilgai teršalų koncentracijos bus padidėjusios, priklauso nuo meteorologinių sąlygų.

Jei Naujųjų metų naktis rami, nėra vėjo ir kritulių, tvyro rūkas, tikėtina, jog fejerverkų sukeltas oro užterštumas išsilaikys net keliolika valandų.

Kai meteorologinės sąlygos ne tokios malonios ir lauke sninga, lyja ar pučia stipresnis vėjas, fejerverkų sprogimo metu išsiskyrę teršalai aplinkos ore nesikaupia bei išsisklaido gana greitai – po vidurnakčio praėjus 2-3 valandoms oro kokybės rodikliai vėl būna geri.

Dėl fejerverkų sprogdinimo padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore yra ypač pavojinga vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms bei turintiems širdies kraujagyslių problemų ar sergantiems kvėpavimo takų ar kitomis lėtinėmis ligomis.

Taip pat, nuo pirotechnikos gaminių keliamos oro ir aplinkos taršos bei triukšmo, kenčia ne tik žmonės, bet ir naminiai gyvūnai bei gyvoji gamta.

Vis daugiau Europos valstybių siekia sumažinti pirotechnikos gaminių kiekį, sunaudojamą pasitinkant Naujuosius metus.

Nustatyta, kad Vokietijoje šios šventės metu sprogdinant fejerverkus į aplinkos orą išmetama net 4200 t kietųjų dalelių – t.y. apie 2 proc. per metus šalyje išmetamo kiekio. Ir vien Berlyne susidaro 190 t fejerverkų atliekų, kurios gali būti tik iš dalies perdirbamos.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kretingos rajone į tvenkinius išsiliejo teršalai

confident-noyce

Dėl pandemijos Žemė yra tyliausia per ištisus dešimtmečius

confident-noyce

Skubus įspėjimas gyventojams: visoje šalyje fiksuojamas oro užterštumas

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau