Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas mano, kad „Nemuno aušros” siūlomos įstatymo pataisos, kuriomis siekiama išslaptinti buvusius KGB bendradarbius, turi labai menką praktinę reikšmę. Pasak jo, šia iniciatyva labiau siekiama „patriukšmauti“.
„Reiktų pamatyti, kas apskritai bus tame įstatyme. Nes šiuo atveju tai nuostabi tema daug kalbėti ir labai menka tema, kai pradedi galvoti apie praktinę reikšmę. (…) Jūs ar aš sužinosime kažkokią įdomesnę pavardę ir ar nuo to gyvenimas pasikeis – ne“, – „Žinių radijui“ teigė F. Jansonas.
„Bet patriukšmauti tai visada galima ir, manau, kad visi visai nuoširdžiai triukšmauja, nes labai faina tema. Jeigu tu prieš, tai kas tu, KGB‘istas?“ – pridūrė jis.
Kaip skelbta anksčiau, Seimo „Nemuno aušros“ frakcija paruošė įstatymo pataisas, kuriomis siūloma išslaptinti KGB bendradarbių sąrašus.
Vienas pakeitimų iniciatorių Remigijus Žemaitaitis tikino, jog projektas reikalauja tam tikrų korekcijų, tačiau kovo mėnesį galėtų pasiekti Seimo salę.
Jeigu parlamentas pritartų siūlymams, įslaptinti liktų tik tie asmenys, kurie šiuo metu nėra politikai, neužima jokių valstybės tarnautojų ir pareigūnų postų.
Aiškinamajame rašte projekto iniciatoriai nurodo, jog viešojoje erdvėje dažnai manipuliuojama informacija apie asmenis, kurie prisipažino, jog kadaise yra slapta bendradarbiavę su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis. Tokia medžiaga, pasak politikų, pateikiama be pagrindžiančių dokumentų, neretai kenkia žmogaus reputacijai, garbei bei orumui. Todėl, jų teigimu, išslaptinus bendradarbiavusių su KGB asmenų sąrašus, nebeliktų erdvės spekuliacijoms.
Šiuo metu įstatymas numato, jog prisipažinę KGB bendradarbiai yra įrašomi į įskaitą, tačiau jų duomenys 75 metus yra įslaptinti ir saugomi.
Jeigu Seimas pritartų iniciatyvai, su KGB bendradarbiavusių asmenų sąrašas bei jų duomenys būtų išslaptinti nuo kitų metų sausio 1 dienos.
2015 m. Seimas nusprendė, jog duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius bus įslaptinti 75 metus. Iki tol įstatymas numatė, kad tokių asmenų duomenys yra įslaptinti iki 2015 m., tad baigiantis terminui parlamentas priėmė sprendimus šį laikotarpį pratęsti.
Galiojančiame įstatyme numatyta, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario-mero, Vyriausybės nario, teisėjo, prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.
