9.8 C
Panevėžys
Šeštadienis, 21 gegužės, 2022

Europos vidaus reikalų ministrai dalyvaus „Sienų valdymo konferencijoje“ Vilniuje

AutoriusAugustas Stankevičius (bns)Fotobns

Europos vidaus reikalų ir migracijos ministrai penktadienį Vilniuje dalyvaus „Sienų valdymo konferencijoje“.

Vidaus reikalų ministerijos teigimu, renginyje bus aptariama Europos Sąjungos politika sienų apsaugos ir migracijos srityse.

Konferencijos dalyviai taip pat diskutuos, kokios priemonės padėtų efektyviai valdyti neteisėtos migracijos krizes, kaip geriausiai apsaugoti ES išorės sieną, kartu sprendžiant neteisėtos migracijos, antrinės migracijos, kontrabandos ir prekybos žmonėmis problemas.

Lietuvos, Lenkijos, Austrijos ir Graikijos organizuojamame renginyje laukiama 29 šalių delegacijų. Joje dalyvaus 15 ES ir Šengeno šalių vidaus reikalų ir migracijos ministrų, įskaitant ir ES Tarybai pirmininkaujančią Prancūziją.

Į susitikimą taip pat atvyksta „Frontex“ vadovas Fabrice’as Leggeri (Fabrisas Ležeri), už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson (Ilva Johanson).

Šią savaitę vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius teigė, jog Lietuvai ir kitoms šalims susiduriančioms su neteisėtų migrantų krize ypač svarbu užsitikrinti Bendrijos palaikymą dėl ES teisės aktų pokyčių.

Vienas iš svarbiausių teisės aktų – Šengeno sienų kodeksas, kurio pakeitimo projektą parengė Europos Komisija.

„Vienas iš mūsų esminių siūlymų buvo tam tikras Šengeno išorinių sienų stebėjimo sistemų standartas, tai tas yra įtraukta. Mūsų siūlymas buvo ir fizinio barjero legitimizavimas. Ten yra paminėtos prevencinės priemonės, manytume, kad tai apima ir stebėjimą, ir fizinį barjerą“, – kalbėjo jis.

Viceministras pabrėžė, kad su tuo susiję pokyčiai gali užtrukti iki metų, nes tam turi pritarti Europos Parlamentas ir Taryba.

A. Abramavičiaus teigimu, Lietuva taip pat siekia ES teisės aktų pokyčių, leidžiančių laikinai taikyti tam tikras su sienų kontrole susijusias išimtis toms šalims, kurios susiduria su „migracijos instrumentalizavimu“. Viena iš pagrindinių įteisinti siekiamų priemonių – migrantų neįleidimas.

Į Lietuvą pernai neteisėtai pateko daugiau kaip 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Nuo pernai rugpjūčio neteisėtai sieną kirtę užsieniečiai apgręžiami atgal į Baltarusiją.

Europos Sąjungos institucijos laikosi pozicijos, kad migrantų išstūmimai pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas.

Vilnius savo ruožtu nurodo, kad vykdo migrantų neįleidimo politiką, kurios ėmėsi dėl Minsko režimo veiksmų. Be kita ko, šalies pareigūnai teigia, kad migrantams sudarytos sąlygos prieglobsčio prašyti pasienio punktuose ar ambasadoje.

Žmogaus teisių gynėjai sako, kad ši tvarka nėra efektyvi, nes dalis migrantų prieglobsčio Lietuvos pasienio punktuose greičiausiai negali prašyti todėl, jog neturi tapatybės dokumentų, o be jų į Lietuvos pusę nepraleidžia Baltarusijos pasieniečiai.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

ES užsienio ministrai vieningai pritarė naujoms sankcijoms Rusijai dėl Ukrainos

confident-noyce

G. Landsbergis: ES tikėjimas, kad pasienio krizė išsispręs laukiant, baigiasi

confident-noyce

Dauguma ministrų ilsėsis liepą ar rugpjūtį, panašiu metu atostogas planuoja ir premjerė

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau