Europos teleskopu užfiksuotos iki šiol neregėtos Saulės dėmių ir plazmos detalės

Autoriusgismeteo.ltFotokis

Saulė nuo Žemės yra nutolusi per maždaug 150 milijonų kilometrų, tačiau naujausių nuotraukų dėka sudaroma galimybė sudėtingiausias jos struktūras apžiūrėti iš arti.

Pasinaudodami didžiausiu Europos teleskopu, žinomu kaip „GREGOR“, mokslininkai užfiksavo stulbinančias saulės dėmių evoliucijos ir kompleksiškos saulės plazmos sandaros detales, rašo dailymail.co.uk.

Tai aukščiausios raiškos kadrai, kuriuos fiksavo Europos teleskopas, o komanda už tai dėkinga naujausiai optikai, galinčiai labai išsamiai, kaip niekada anksčiau, ištirti šios milžiniškos žvaigždės magnetinius laukus, konvekciją, saulės išsiveržimus ir saulės dėmes.

Fotografijose matomas Saulės magnetinis laukas užfiksuotas 516 nanometrų bangos ilgiu ir saulės dėmės, fiksuotos 430 nanometrų ilgiu,  kas anot astronomų prilygtų „vienai adatai pamestai futbolo aikštėje ir kuo puikiausiai matomai iš vieno kilometro nuotolio.“

Mūsų žvaigždė yra padengta daugybe ląsteles primenančių struktūrų, kurios kiekvienos dydis prilygtų JAV Teksaso valstijai, ir kurios yra sukurtos smarkaus konvekcinio judėjimo, transportuojančio karštį aukštyn iš Saulės vidinių gelmių.

Kiekvienoje šioje struktūroje karšta plazma iškyla ryškiame ląstelės centre, prieš atvėsdama ir nugrimzdama atgal į žvaigždę suformuodama tamsias juostas, kurios ir matomos „GREGOR“ kadruose, ką kai kurie prilygino spraginto kukurūzo išvaizdai.

Dr. Lucia Kleint, vadovavusi projektui ir Vokietijos saulės teleskopui Tenerifėje, sakė: „Tai buvo labai džiuginantis ir tuo pačiu metu ypatingus iššūkius keliantis projektas. Vos per vienerius metus, siekdami aukščiausios įmanomos vaizdo kokybės, mes visiškai perkūrėme optikas, mechaniką ir elektroniką.“

Kleint ir jos komanda proveržio pasiekė kovo mėnesį, pasaulyje įsitvirtinant koronaviruso karantinui, kuris leido jiems iš arti pažvelgti į Saulę.

Mokslininkų grupė buvo įstrigusi observatorijoje ir turėjo marias laiko sukurti naują optinę laboratoriją.

Dr. Svetlana Berdyugina, profesorė iš Freiburgo Albert-Ludwig Universiteto ir Kiepenheuerio Saulės fizikos instituto (KIS) direktorė džiūgavo kalbėdama apie pasiektus įspūdingus rezultatus: „Šis projektas buvo ganėtinai rizikingas, nes tokių teleskopų tobulinimas įprastai trunka ištisus metus, tačiau puikus komandinis darbas kruopštus planavimas atvedė mus link šios sėkmės.“

„Dabar mes turime galingą instrumentą Saulės dėlionės sprendimui,“ – pasakojo Berdyugina.“

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Surado geriausią vietą žvaigždžių stebėjimui, bet ją pasiekti ne taip paprasta

confident-noyce

NASA parodė neseniai atrastą pasaulį: rožinės spalvos gerbėjams jis patiktų

confident-noyce

Ir rugpjūtį saulė kaitri – apsaugos priemonės reikalingos

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau