Vilniuje susirinkę Europos ir Jungtinių Valstijų (JAV) politikai, diplomatai pabrėžia būtinybę stiprinti transatlantinius ryšius, kylant saugumo ir ekonominiams iššūkiams iš Rusijos bei Kinijos.
Vilniuje kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus iniciatyva surengtoje konferencijoje dalyvaujantys politikai, tarptautinių santykių ekspertai atkreipia dėmesį, kad siekiant šių tikslų reikėtų nepamiršti ir liepą JAV pradėtų taikyti plieno ir aliuminio muitų ES.
Vokietijos parlamento Užsienio reikalų komiteto atstovas, buvęs Vyriausybės narys Christianas Schmidtas (Kristijanas Šmitas) teigė, kad NATO priemonės stiprinant saugumą Rytų Europoje, t. y. karių ir ginkluotės siuntimas į Baltijos valstybes ir Lenkiją, „gali būti tik pirmas žingsnis“.
„Turime suprasti, kad tai yra integruotas poreikis rengtis tam, ko mes nenorime, bet siekiant parodyti visiems, kad esame pasirengę išlaikyti Europą vientisą ir laisvą“, – per spaudos konferencijoje Vilniuje kalbėjo Vokietijos atstovas.
„Asmeniškai aš nepatariu rengti šokių festivalių su ponu Putinu. Tai kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Bet aš patarčiau, kad mes imtumėmės itin karštos darbotvarkės, kuri buvo visų patvirtinta transatlantiniu lygiu“, – akcentavo jis.
Anot Ch. Schmidto, dar viena sritis, kur JAV ir ES „turėtų dirbti kartu“, yra JAV taikomi plieno ir aliuminio muitai ES.
Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto narys Elmaras Brokas tikino, kad šiuo metu tarptautiniai iššūkiai yra tokie dideli, kad „būtų neprotinga europiečiams ir amerikiečiams nesiekti bendradarbiavimo“, todėl būtina kovoti su Rusijos ir Kinijos „imperialistinėmis, karinėmis, ekonominėmis idėjomis“.
„Europa yra suinteresuota, kad amerikiečiai ir europiečai dirbtų kartu. Manau, kad Jungtinės Valstijos yra labai stipri šalis, bet žvelgiant į iššūkius, manau, kad niekas nepasikeitė per pastaruosius 40 metų“, – per spaudos konferenciją kalbėjo jis.
Politikas, turėdamas omenyje plieno ir aliuminio muitus, teigė, kad ES ir JAV turėtų „įveikti nesusipratimus, kurie kilo pastaraisiais mėnesiais, ir grįžti prie bendros Vakarų strategijos tiek ekonominės, tiek saugumo politikos lygmeniu“.
Buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad prieš 27 metus žlugus Sovietų Sąjungai, Rusijos imperializmas liko ir tai „yra pagrindinis iššūkis mums ir mūsų taikai Europoje“.
Jis pabrėžė, kad 60 – 65 proc. Ukrainos gyventojų palaiko šalies integracijos į NATO ir ES politiką.
„Ir aš manau, kad tai yra labai didelė pergalė europinės dvasios per pastaruosius 25 metus“, – tikino buvęs Ukrainos vadovas.
Lenkų politikė Anna Fotyga (Ana Fotyga), EP Saugumo ir gynybos pakomitečio atstovė, pabrėžė, kad Rytų Europos valstybės mini nepriklausomybės sukaktis „po ilgų padalijimų ir okupacijos metų“, ir to pavyko pasiekti padedant JAV bei Kanadai.
„Šios vertybės dar yra aktualios“, – teigė ji.
Buvęs JAV ambasadorius NATO Kurtas Volkeris, šiuo metu atstovaujantis JAV Ukrainai, pabrėžė, kad Vakarus vienija laisvės, demokratijos, laisvos rinkos, įstatymo viršenybės, pagarbos žmogaus orumui principai. Jis priminė, kad JAV, gindama šias vertybes, dar prieš 70 metų tuometinio valstybės sekretoriaus Sumnerio Welleso deklaracija nepripažino sovietinės Lietuvos okupacijos, o šių metų liepos pabaigoje valstybės sekretorius Mike Pompeo (Maikas Pompeo) patvirtino deklaraciją, kuria nepripažįstama ir jėga įvykdyta Krymo okupacija.
„Manau, kad tai svarbus valstybės sekretoriaus pareiškimas, nes tai paaiškina, kokios yra JAV vertybės“, – sakė jis.
