Su Panevėžio bendruomene susitikęs Europos Parlamento (EP) narys Juozas Olekas išskyrė geležinkelio projekto „Rail Baltica“ naudą regionui bei pristatė savo veiklos prioritetus.
Antrai didžiausiai Parlamente – Socialistų ir demokratų frakcijai – priklausantis europarlamentaras dirba Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete bei yra pakaitinis Užsienio reikalų komiteto narys. J. Olekas taip pat vadovauja EP delegacijai ryšiams su Baltarusija.
Galimybės regionui
Kalbėdamas apie Panevėžio kraštui svarbius klausimus, J. Olekas visų pirma pabrėžė būsimą „Rail Baltica“ projekto naudą bei atsiveriančias galimybes. Jo teigimu, geležinkelis turėtų būti baigtas 2028-2030 m., o EP deda daug pastangų, kad projektui būtų skirtas tinkamas finansavimas.
„Nors ir su vėlavimu, vis dėlto šis projektas juda. Manau, kad bus daug džiaugsmo Panevėžyje, kai bus galima įsėsti į greitąjį traukinį, galbūt ne tokį greitą kaip Japonijoje ar Prancūzijoje, tačiau vis tiek su galimybe pasiekti Varšuvą, Berlyną ir Helsinkį kitoje pusėje. Regiono įmonės galės vežti savo krovinius, atsivežti gaminius ir čia prekiauti. Galimybės tikrai bus didžiulės. Mes jau kažkiek buvome atpratę nuo geležinkelių, tačiau tai yra puiki susisiekimo priemonė“, – kalbėjo EP narys.
J. Olekas atkreipė dėmesį, kad žemdirbiams ar vietiniams gyventojams gali iškilti ir problemų, jei jų laukai ar turtas atsiras kitapus geležinkelio. Vis dėlto, jis pabrėžė, kad „100 proc. visų tokių problemų neišspręsime ir reikės ieškoti kelių susitarti“.
EP narys taip pat pastebėjo, jog regiono gamintojams gali būti svarbi kabelių gamybos plėtra, nes artimiausiu metu elektros įkrovimo infrastruktūra neišvengiamai plėsis ir šioje srityje atsivers naujos galimybės. Vasarį EP sesijoje patvirtino vieną svarbiausių ES Žaliojo kurso teisės aktų, numatantį, kad nuo 2035 m. ES rinkoje nauji automobiliai ir furgonai turės neišmesti anglies dioksido, taigi jie bus varomi elektra ar vandeniliu.
Kalbėdamas apie kadencijos darbus, J. Olekas akcentavo, kad gamtos ir aplinkos apsauga bei kova su klimato kaita yra viena esminių Parlamento veiklos sričių. Jo teigimu, ES įgyvendinamos priemonės sukelia daug ginčų Žemės ūkio komitete, pavyzdžiui, klausimai apie pesticidų naudojimą, bičių apsaugą nuo chemikalų ir taršos ar naujausias technologijas, tokias kaip vadinamosios „genų žirklės“, prie kurių atradimo labai prisidėjo ir Lietuvos mokslininkas Virginijus Šikšnys.
„Reikia suprasti, kad galime pasitelkti mokslą ir naujas technologijas, ir mums nereikėtų naudoti tiek daug pesticidų. Turėtume daug sveiko ir gero maisto, o ir Lietuvos mokslas būtų vertinamas“, – įsitikinęs socialistų atstovas.
Trys veiklos prioritetai
Susitikimo metu J. Olekas sulaukė klausimo apie svarbiausius savo kadencijos darbus ir veiklos prioritetus. Europarlamentaras išskyrė tris sritis: tiesioginių išmokų suvienodinimas visiems ES ūkininkams, karas Ukrainoje bei socialinės atskirties mažinimas.
Pasak EP nario, neteisybė Lietuvos ūkininkų atžvilgiu išlieka: stojant į ES jie sulaukė pažado, jog tiesioginės išmokos bus suvienodintos 2013 m., tačiau praėjus dešimtmečiui tai vis dar neįvyko. Įsipareigojimo siekta šios kadencijos pradžioje EP tvirtinant už žemės ūkį atsakingą komisarą Januszą Wojciechowskį. Dabartinis siekis, J. Oleko teigimu, – naujoji ES finansinė perspektyva nuo 2027-ųjų. Iki tol galima pasiekti tik nežymių padidinimų, tvirtinant kasmetį ES biudžetą.
Parama Ukrainai ir siekis padidinti paramą nuo Rusijos agresijos kenčiančiai valstybei ir jos žmonėms yra vienas pagrindinių EP darbo prioritetų. Per pastaruosius metus EP iš viso patvirtino 25,2 mlrd. eurų paramą Ukrainai, o derybose dėl 2023 m. ES biudžeto užtikrino papildomų lėšų skyrimą karo pasekmėms švelninti. EP panaikino ES importo mokesčius Ukrainai, patvirtino susitarimus supaprastinti Ukrainos krovinių vežimą ir palengvinti grūdų eksportą, taip pat priėmė daugelį rezoliucijų šioje srityje, pavyzdžiui, pripažįstant Rusiją terorizmą remiančia valstybe ar Holodomorą – Stalino režimo Ukrainoje sukeltą badmetį – genocidu.
„Subūrėme Parlamentą labai plačiai, anksčiau buvo tikrai skirtingi vertinimai, o dabar yra žymiai bendresnė nuostata Rusijos atžvilgiu“, – tvirtino J. Olekas.
Socialinėje srityje per šią kadenciją EP taip pat priėmė reikšmingų sprendimų, pavyzdžiui, direktyvą dėl teisingo minimalaus užmokesčio ES valstybėse. J. Olekas išskyrė ir kovą su COVID-19 pandemija, kai ES pastangomis buvo įgyvendintas bendras skiepų pirkimas ir visų ES valstybių gyventojai turėjo vienodas galimybes pasiskiepyti, o turtingesnės valstybės nekonkuravo su mažiau pasiturinčiomis.
Pernai vasarį darbą baigė specialus EP kovos su vėžiu komitetas, pateikęs išvadas ir rekomendacijas. Parlamentas pabrėžė, kad daugiau nei 40 proc. visų vėžio atvejų galima išvengti laiku atsižvelgus į biologinius, aplinkos, darbo, socialinius ir ekonominius žmonių rizikos veiksnius. Europarlamentarai siūlė užtikrinti europiečių teisę „būti pamirštam“, kad draudikai ir bankai po pasveikimo ir tam tikro laiko neturėtų atsižvelgti į vėžiu sirgusių asmenų ligos istoriją. Jie taip pat siūlė gerinti galimybes pacientams gauti gydymą kitose ES šalyse bei išplėsti viešųjų pirkimų procedūras, kad retus ir brangius vaistus ES valstybės galėtų pirkti drauge.
Kvietė ieškoti dialogo
Paklaustas apie didesnį ES vaidmenį švietimo ir sveikatos apsaugos srityje, europarlamentaras pristatė intensyvėjančias diskusijas apie glaudesnį bendradarbiavimą, nors ES sutartyse ir nurodyta, kad tai išlieka ES valstybių atsakomybe. Pavyzdžiui, svarstoma apie taisykles, kurios nustatytų minimalius vėžio prevencijos reikalavimus, taip pat kalbama apie keitimąsi duomenimis ar bendradarbiavimą gydant labai retus susirgimus, kai ES šalys neturi patirties ar pajėgumų tai daryti pavieniui.
Panevėžiečiai svečio teiravosi ir apie būsimus santykius su Baltarusija, paskutinius korupcinius skandalus Ukrainoje ar sprendimų priėmimą Europos Parlamente. J. Olekas teigė, kad šiuo metu daugiausiai dirbama su demokratine Baltarusijos opozicija, kurios atstovai buvo priversti išvykti arba buvo įkalinti, o šios šalies ateitis priklausys nuo karo Ukrainoje rezultato. Mūsų pareiga – būti pasiruošusiems bendradarbiauti atėjus pokyčiams. Oligarchija, korupcija išliko Ukrainos problema, vis dėlto tai neturėtų tapti lemtingu kliuviniu siųsti pagalbą, įsitikinęs EP narys.
Lietuvoje jis linkėjo perimti daugiau Europos Parlamento sprendimų priėmimo kultūros, kai į diskusijas įtraukiami bene visi dalyviai, o rezultatas gimsta susitarus ir pasiekus kompromisus. Tai, anot J. Oleko, padėtų išspręsti ir įtampas, kylančias tarp savivaldybių ir centrinės valdžios.
