Europa turi save apibrėžti iš naujo ir pasiruošti karo sukeltiems iššūkiams

AutoriusAustėja Masiokaitė-Liubinienė (bns)Fotolrp

Europa turi save apibrėžti iš naujo ir pasirengti iššūkiams, kuriuos sukėlė karas Ukrainoje, sako Lenkijos prezidentas Andrzus Duda (Andžejus Duda).

„Aš tikiu, kad mūsų veiksmai ir tikslai turi būti vedami principo, kad Europai reikėtų iš naujo apibrėžti ne tik Europos Sąjungą, bet ir poreikius, galimybes ir sunkumus, kuriuos netrukus patirsime. Karas Ukrainoje tęsis ir žaliavų kainos nebegrįš į prieškarinį lygį“, – konferencijoje Kaune penktadienį sakė Lenkijos prezidentas.

Jis pabrėžė, jog prastėjantis pragyvenimo lygis gali sukelti neramumus Europoje, todėl Bendrija turi galvoti, kaip išvengti šių problemų.

Pasak jo, vasario 24-ąją, kai Rusija pradėjo karą, Europa pasikeitė iš esmės, nes visos bendros vertybės, tokios kaip vienybė, solidarumas ir teisės viršenybė yra išbandomos.

„Saugi Europa yra Europa, kurioje Rusija yra sutriuškinta karine, ekonomine ir politine prasme“, – pareiškė Lenkijos prezidentas.

Pasak Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos, šiuo metu Europa patiria didelį neapibrėžtumą, Rusijai „aktyviai mėginant sunaikinti pasaulį, kokį pažįstame“.

Jis taip pat teigė, jog šiuo metu Europa susiduria su „daugybe naujų pokyčių, kurie yra kritiškai svarbūs Europos ateičiai“.

Pasak G. Nausėdos, Rusijai pradėjus karą, galima matyti šios šalies mėginimus atkurti Sovietų Sąjungą. Jis apgailestavo, jog Maskva atmetė savo progą tapti Europos dalimi.

„Visi Europos lyderiai pademonstravo stiprią politinę valią ir tai buvo Rusijos prezidento Vladimiro Putino apsiskaičiavimas. Jis tikėjosi, kad jie tik išreikš didelį susirūpinimą ir nieko nedarys“, – pastebėjo Lietuvos prezidentas.

Pasak jo, tragiškas karas Ukrainoje suteikė Europai pozityvios ir produktyvios vienybės.

Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas) atkreipė dėmesį, jog suvienijęs Europą, karas vis dėlto sukėlė rimtų iššūkių dėl pasaulinės vienybės.

„Šis karas neabejotinai paveikė visą pasaulį dėl savo poveikio maistui ir saugumui. (…) Mes turime suprasti, kad nors Rusijos agresija suvienijo mus europiniu ir transatlantiniu lygiu, ji kelia pavojų poliarizuoti tarptautinę bendruomenę“, – įspėjo Rumunijos prezidentas.

Pasak Latvijos prezidento Egilio Levito, Europą galima apibrėžti trimis būdais: kaip vertybes, kultūrą arba geografiją. Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu jie turi skirtingą svorį ir vertybės tampa svarbiausiu apibrėžimu.

„Europa yra apibrėžiama savo vertybėmis labiau nei kokia nors kita kategorija. Europa yra patraukli kitoms valstybėms dėl savo vertybių, politinės sistemos“, – kalbėjo Latvijos prezidentas.

Jis pabrėžė, jog būtent vertybine prasme Ukraina šiuo metu gali būti laikoma Europos dalimi.

Kaune penktadienį vyksta tarpautinis simpoziumas „Europos ideja“, kuriame prezidentai bei ekspertai diskutuoja apie europietiškas vertybes, taikos projekto koncepciją ir kitus klausimus.

Šis simpoziumas yra „Kauno – Europos kultūros sostinės“ programos dalis.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

G. Nausėda reiškia užuojautą žemės drebėjimo Turkijoje aukų artimiesiems

confident-noyce

I. Šimonytė: artimiausi karo mėnesiai bus sunkūs, turime spartinti karinę paramą Ukrainai

confident-noyce

G. Nausėda susitiko su Tarptautinio paralimpinio komiteto prezidentu: negalima užsimerkti prieš karo nusikaltimus

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau