Energetikos ministerijai siūlant platinti miškų ir laukų proskynas šalia elektros tinklų, o privačių miškų savininkams nuogąstauja, kad už jų valdose iškirstus medžius jiems nebus atlyginta, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) tikina, jog su savininkais sieks kompromiso, be to, jiems liks visa iškirsta mediena.
„Tiek dabar galioja, tiek ir ateityje išliktų ta pati taisyklė, jog ESO atlikus proskynų valymą miškingoje vietovėje visa mediena lieka miško savininkui. Tai reiškia, jog jam nereikia pačiam rūpintis ir mokėti už proskynos valymą, o mediena, kaip žaliava, jam lieka“, – po Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LSMA) atstovų ir ESO vadovo Renaldo Radvilos susitikimo penktadienį BNS teigė ESO.
LMSA pirmininkas Algis Gaižutis BNS ketvirtadienį sakė, jog energetikai nenori atlyginti už proskynas. ESO teigia, jog svarsto leisti patiems miško savininkams platinti proskynas ir už šiuos darbus jiems būtų atlyginta.
„Esame atviri ieškoti sprendimo ar kompromiso, kaip sudaryti galimybes, jog už proskynų valymą kompensuoti miško savininkui, jei jis norėtų kirtimus atlikti pats. Nes kai kada tai yra susiję su administraciniais sprendimais bei tinkamu medienos paruošimu, jog jos vertė rinkoje būtų aukščiausia“, – nurodė ESO.
Pasak ESO, išvalius proskynas sumažės rizika, jog medžiai užvirs ant elektros linijų, bus atjungti vartotojai, sugriauta infrastruktūra. Be to, tai leistų greičiau pasiekti remontuojamas oro linijas.
A. Gaižučio teigimu, priėmus tokius pakeitimus visoje šalyje būtų iškirsta apie 10–12 tūkst. hektarų miškų. Anot jo, tai gerokai daugiau nei naujų miškų pasodinama kasmet.
Tuo metu ESO tikina, kad platinant proskynas būtų iškirsta tik apie 1 proc. viso kasmet iškertamo miško.
„Leidus proskynas valyti iki 10 metrų kirtimų apimtys, palyginti su visos šalies kirtimais, būtų mikroskopiniai. Preliminariais skaičiavimais, tai sudarytų tik apie 1 proc. viso metinio kirtimo Lietuvoje, tad kiekiai tikrai būtų maži“, – BNS nurodė bendrovė.
Energetikos ministerija pranešė, kad siekiant išvengti audrų ir griūvančių medžių nutrauktų elektros linijų ir žalos vartotojams, ji rengia įstatymo pataisas, kuriomis siūlys platinti miškų ir laukų proskynas šalia elektros tinklų nuo trijų iki 10 metrų, skatinti savivaldybes įsigyti daugiau generatorių, o bendrovę ESO – tiesti daugiau kabelinių linijų.
ESO teigimu, bendrovė tankiuose miškuose oro linijas keičia požeminiais kabeliais, tačiau šis procesas gali užtrukti ir iki 20 metų.
ESO atlikta prieš mėnesį praūžusios audros „Kirsti“ padarinių analizė rodo, kad daugiausia – 76 proc. tinklo pažeidimų buvo miškuose ir laukuose, o tai daugiausia lėmė ant linijų užvirtę medžiai.
