ES skelbia: viena iš aštuonių mirčių yra siejama su tarša

AutoriusGISMETEO.LTFotoPIXABAY.COM

Viena iš aštuonių mirčių Europoje gali būti susieta su tarša, skelbiama remiantis naujausia Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaita.

Teigiama, kad tokie faktoriai, kaip oro ir triukšmo tarša, prasta vandens kokybė ir skleidžiamų cheminių medžiagų poveikis prisidėjo prie 13 proc. visų mirčių, rašo BBC.

Ataskaitoje taip pat pastebima, kad labiausiai nuo taršos nukentėjo skurdesnės bendruomenės ir labiau pažeidžiamos žmonių grupės.

„Reikalingi ryžtingi veiksmai, kad būtų apsaugoti pažeidžiamiausieji,“ – skelbia agentūra.

„Egzistuoja akivaizdus ryšys tarp aplinkos sąlygų ir mūsų visuomenės sveikatos,“ – sakė Lietuvos atstovas Europos Komisijoje, už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas komisaras Virginijus Sinkevičius.

„Visi privalo suprasti, kad besirūpindami savo planeta mes ne tik išsaugome ekosistemas, bet ir gyvybes,“ – sakė jis.

Ką nustatė ši ataskaita?

Kopenhagoje įsikūrusios agentūros parengta ataskaita, paskelbta antradienį, buvo apibūdinta kaip „didelės apimties sveikatos ir aplinkos Europoje vertinimas“.

Nustatyta, kad 2012 metais (paskutiniais metais, kuriais buvo prieinami šie duomenys) Europos sąjungoje iš viso fiksuota 630000 priešlaikinių mirčių, sietinų su aplinkos faktoriais.

Oro taršai priskirta 400000 kasmečių mirčių, triukšmo taršai – 12000. Likusios mirtys siejamos su ekstremaliais orų reiškiniais, tokiais kaip karščio bangos.

„Žmonės bet kada gali susidurti su daugybe skirtingų grėsmės formų, tarp kurių ir oro, vandens ir triukšmo tarša, bei cheminėmis medžiagomis, kurios visos susijungia ir unisonu daro poveikį sveikatai,“ – skelbiama atskaitoje.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad kasmet visame pasaulyje oro tarša sukelia milijonų žmonių mirtis ir yra atsakinga už trečdalį mirčių nuo insulto, plaučių vėžio ar širdies ligų.

Tuo tarpu kita PSO ataskaita, analizuojanti triukšmo taršą, nustatė, kad didindama kraujo spaudimą ir streso hormonų lygį organizme ji prisideda prie širdies problemų kilimo.

Naujausia EAA ataskaita taip pat analizavo, kurios bendruomenės buvo labiausiai paveiktos šių faktorių.

„Skurdesni žmonės yra neproporcingai smarkiau veikiami oro taršos ir ekstremalių orų reiškinių, tarp kurių karščio bangos ir ekstremalus šaltis,“ – skelbiama ataskaitoje.

„Tai siejama su tuo, kur jie gyvena, dirba ir mokosi, o dažniausiai tai yra socialiai pažeidžiami miestų rajonai, esantys arti intensyvaus eismo zonų,“ – rašoma šioje ataskaitoje.

Visgi, ataskaitoje esama ir tam tikrų pozityvių pusių. Nustatyta, kad lyginant su 1990 metais fiksuotu 1 milijonu priešlaikinių mirčių dabar skaičius yra mažesnis. Taip pat pastebima, kad Europoje žymiai pagerėjo vandens kokybė.

Kurios šalys nukenčia labiausiai?

ES ataskaita skelbia apie „aiškius skirtumus“ tarp Rytų ir Vakarų Europos.

„Su aplinka susijusių ligų našta Europoje yra pasiskirsčiusi netolygiai. Procentas mirčių, siejamų su aplinkos faktoriais svyruoja nuo 9% Norvegijoje ir Islandijoje, iki 23% Albanijoje ir 27% Bosnijoje ir Hercegovinoje.“

Europos Sąjungoje aukščiausias aplinkos poveikis mirtingumui stebimas Rumunijoje, kur jis siekia 19%. Kitos smarkiai nuo to nukentėjusios šalys yra Juodkalnija, Šiaurės Makedonija ir Serbija.

Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje su aplinkos tarša siejamos mirtys sudaro apie 12%.

„Socialiai pažeidžiamos bendruomenės įprastai kenčia trigubą skurdo, žemos aplinkos kokybės ir prastos sveikatos naštą,“ – teigiama EAA ataskaitoje.

„Rytų Europa ir pietrytinė Europa yra tiek skurdesnės, tiek labiau užterštos nei likusi Europos dalis, nes kietosios dalelės į aplinką čia išskiriamos tiek deginant kietąjį kurą namų šildymui, tiek maisto gamybos metu,“ – rašoma ataskaitoje.

Kas gali būti daroma?

EAA teigia, kad prioritetu turi tapti „žalios ir mėlynosios erdvės, nes jos vėsina miestus karščio bangų metu, mažina potvynių vandens lygius, sumažina triukšmo taršą ir palaiko miestų biologinę įvairovę“.

Taip pat nurodoma, kad sprendžiant šią problemą turėtų būti sumažintas kelių eismas bei panaikintos subsidijos iškastiniam kurui.

Europos komisija pritarė nuomonei, kad būtų naudinga sumažinti kelių eismą, ypač dyzelinu kuru varomų transporto priemonių. Ji taip pat pasiūlė įvesti priemones, skatinančias platesnį elektrinių automobilių naudojimą.

Praėjusiais metais, siekdamas mažinti teršalų iš automobilių, furgonų ir sunkiasvorių mašinų emisijas, Londonas pristatė Ypač žemų emisijų zonas (angl. Ultra Low Emission Zone, ULEZ). Šios priemonės apima ir didesnius mokesčius vairuotojams, kurie su savo transporto priemonėmis įvažiuoja į tam tikras zonas.

Panašūs modeliai taikomi skirtingose Europos vietose. Italija pasižymi didžiausių žemų emisijų zonų skaičiumi, kurių kai kurios yra nuolatinės, o kitos – sezoninės. 80 tokių zonų yra Vokietijoje, po 14 Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje.

Tuo tarpu Prancūzija siūlo subsidijas, skatinančias žmones po koronaviruso apribojimų panaikinimo imti važinėtis dviračiais. Pagal šią 20 milijonų eurų vertės schemą visiems bus skirta iki 50€ dviračio remontavimui, pas oficialiai veikiantį meistrą.

Panašius planus paskelbė ir Belgijos sostinė Briuselis, kuris planuoja nutiesti papildomus 40 km. Dviračių takų, taip siekiant po karantino paskatinti žmones rečiau naudotis viešuoju transportu.

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Dar viena taršos forma: Arktyje aptinkamos mėlynų džinsų dalelės

confident-noyce

EK siūlo Lietuvai 602 mln. eurų lengvatinių paskolų darbo vietoms

confident-noyce

EK pradėjo pažeidimo procedūrą dėl Lietuvos taikomų kelionių paketų taisyklių

erikas

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau