Prancūzija, Vokietija, Lietuva ir kitos Europos Sąjungos šalys antradienį iškvietė jose reziduojančius Kinijos ambasadorius pareikšti protesto dėl Pekino paskelbtų sankcijų jų piliečiams, Kinijai ir Europai įsivėlus į ginčą dėl žmogaus teisių pažeidimų musulmonų uigūrų etninės mažumos atžvilgiu.
Prancūzija taip pat išsakė priekaištų Kinijos pasiuntiniui dėl „nepriimtino“ elgesio, kai šis socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė virtinę žinučių, nukreiptų prieš prancūzų įstatymų leidėjus ir vieną mokslininką.
Diplomatinis ginčas įsiplieskė, kai ES, Jungtinė Karalystė ir Kanada pirmadienį įtraukė į sankcijų sąrašus keturis buvusius ir dabartinius Kinijos šiaurės vakarinio Sindziango regiono pareigūnus. Vašingtonas, dar pernai liepą ėmęsis sankcijų prieš du iš šių asmenų, į juodąjį sąrašą įtraukė ir kitus du.
Įtampa paaštrėjo ES siekiant parengti strategiją dėl Kinijos, kurios nesutarimai su Vašingtonu tampa vienu iš svarbiausių pasaulio geopolitinių klausimų.
ES ir Kinija gruodį „iš principo“ pritarė svarbiam investicijų paktui. Briuselis tikisi, kad šis susitarimas atvers kelią pelningiems projektams, nepaisant susirūpinimo žmogaus teisėmis.
Pekinas piktai atmetė kaltinimus dėl represijų prieš uigūrus ir atsakydamas paskelbė sankcijas dešimčiai europiečių, įskaitant penkis Europos Parlamento narius, kuriems buvo uždrausta atvykti į Kiniją. Į juodąjį sąrašą pateko ir Lietuvos Seimo narė Dovilė Šakalienė bei trys Lietuvos diplomatai. Sankcijos taip pat paskelbtos dviem ES institucijoms ir dviem idėjų kalvėms.
„Peržengė ribas“
Prancūzijoje reziduojantis Kinijos ambasadorius Lu Shaye (Lu Šaje) užsipuolė prancūzų įstatymų leidėjus, norinčius aplankyti Taivaną, kurį žemyninė Kinija laiko savo teritorijos dalimi, taip pat Antoine’ą Bondaz (Antuaną Bonda) – Strateginių mokslinių tyrimų fonde (FRS) dirbantį Kinijos reikalų ekspertą.
Kinų diplomatas tviteryje pažėrė tūžmingų epitetų A. Bondaz atžvilgiu, pavadindamas jį „mažu banditu“, „pasiutusia hiena“ ir „ideologiniu troliu“ su „antikiniškomis“ pažiūromis. Šis mokslininkas ambasadoriaus rūstybę užsitraukė pasiskundęs dėl kinų spaudimo prancūzų įstatymų leidėjams, norintiems surengti vizitą į Taivaną.
“[Kinijos] ambasados metodai ir jos viešų komentarų tonas yra visiškai nepriimtini ir peržengia visas ribas, bendrai pripažįstamas bet kurios ambasados pasaulyje“, – sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas, pageidavęs likti neįvardytas.
Ambasadoriai buvo iškviesti pirmadienį, tačiau, nesilaikant įprasto diplomatinio protokolo, Lu Shaye į ministeriją atvyko tik kitą dieną.
Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement’as Beaune’as (Klemanas Bonas) anksčiau antradienį sakė, kad Lu Shaye ignoravo pradinį prašymą atvykti derybų. Kinijos ambasada Paryžiuje tviterio žinutėje tai aiškino „darbotvarkės problemomis“.
„Prancūzija ir Europa – ne kilimėlis batams nusivalyti, – įspėjo C. Beaune’as radijo „France Info“ eteryje. – Kai esate iškviečiamas kaip ambasadorius, atvykstate į Užsienio reikalų ministeriją.“
Vokietija, aktyviai pasisakanti už tvirtus ES ryšius su Pekinu, iškvietė Kinijos ambasadorių Wu Keną (U Keną) į Užsienio reikalų ministeriją „skubių derybų“.
Diplomatui buvo pareikšta, kad „Kinijos sankcijos europarlamentarams, mokslininkams ir politinėms institucijoms, taip pat nevyriausybinėms organizacijoms yra nederama eskalacija, be reikalo didinanti įtampą ES ir Kinijos santykiuose“, nurodė ministerija.
Italija iškvietė Kinijos ambasadorių į susitikimą trečiadienį, nurodė Užsienio reikalų ministerija.
„Šiurkštūs“ pažeidimai
Briuselyje vienas belgų vyriausybės šaltinis sakė, kad Kinijos ambasadorius vėliau antradienį turėtų atvykti į susitikimą dėl sankcijų įstatymų leidėjui Samueliui Cogolati (Samiueliui Kogolačiui), parlamente pateikusiam siūlymą pripažinti represijas prieš uigūrus „genocidu“.
Anot žmogaus teisių grupių, mažiausiai milijonas uigūrų ir kitų tiurkiškai kalbančių musulmonų yra kalinami vadinamosiose perauklėjimo stovyklose Kinijos šiaurės vakariniame Sindziango regione. Jo valdžia taip pat kaltinama Sindziange naudojanti priverstinį darbą ir vykdanti prievartinę moterų sterilizaciją.
Kinija tai griežtai neigia ir tvirtina, kad tos stovyklos yra profesinio ugdymo centrai, turintys atgrasyti uigūrus nuo islamo ekstremizmo.
Visgi Pekinas nekart sulaukė kaltinimų dėl galimai vykdomo genocido iš aktyvistų, kai kurių šalių parlamentų, taip pat buvusio JAV valstybės sekretoriaus Mike’o Pompeo (Maiuko Pompėjo).
Lietuvos užsienio reikalų ministerija taip pat iškvietė Kinijos ambasadorių pareikšti protesto dėl sankcijų parlamentarei D. Šakalienei, įvestų reaguojant į „šiurkščius“ pažeidimus.
„Kinija paraginta vietoje atsakomųjų priemonių imtis spręsti žmogaus teisių pažeidimus“, – nurodė ministerija.
Kinijos ambasadorius Danijoje Feng Tie buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją dėl sankcijų ekspremjero, buvusio NATO generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno (Anderso Fouho Rasmuseno) įkurtai ne pelno organizacijai „Demokratijų aljansas“.
Analogiškų žingsnių ėmėsi Švedija, kurios mokslininkas Bjornas Jerdenas taip pat pateko į Pekino juodąjį sąrašą.
„Tvirta parama žmogaus teisėms išlieka – šią žinią šiandien Kinijos ambasadoriui perdavė [užsienio reikalų] valstybės sekretorius [Robertas] Rydbergas“, – tviteryje parašė užsienio reikalų ministrė Ann Linde (An Lindė) ir pridūrė, kad sankcijos yra „nepriimtinos“.
