Europos Sąjungos (ES) transporto ministrai Vokietijos surengtoje nuotolinėje vaizdo konferencijoje aptarė Europos žaliojo kurso įgyvendinimo bei laivybos ir jūrų uostų sektoriaus konkurencingumo skatinimo perspektyvas. Lietuvos susisiekimo viceministras Gytis Mažeika konferencijoje pažymėjo, kad Lietuva aktyviai remia Žaliojo kurso principais grįstą laivybą, tuo pat metu prisidėdama prie žalesnės ekonomikos užtikrinimo.
Pasak susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevič, COVID-19 pandemija tapo iššūkiu Europos laivybos sektoriui. Perėjimas prie klimatui neutralios jūrų pramonės yra perspektyvus ekonomikos plėtros scenarijus, todėl Lietuvai ypač svarbi Baltijos regiono uostų žalinimo ir laivų energetinio efektyvumo didinimo pažanga.
„Keldama Žaliojo kurso siekius, visa ES turi veikti vieningai ir ryžtingai brėžti ambicingą kryptį mokslo pasiekimų, tyrimų, inovacijų ir jūrinio transporto technologijų srityje. Reaguojant į COVID-19 pandemijos keliamus iššūkius, investicijos į aplinkos atžvilgiu atsakingai veikiančius jūrų uostus privalo tapti prioritetine gaire tiek ekonomikos gaivinimui, tiek krypčiai ateityje“, – sakė susisiekimo viceministras G. Mažeika.
Vaizdo konferencijos metu taip pat pažymėta, kad Lietuva jau ėmėsi Žaliojo kurso tikslus atitinkančių priemonių: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir jūrinės kompanijos taiko sprendimus dėl jūrų uosto terminalų įrangos ir įvairių procesų skaitmenizavimo, vysto išmaniąją transporto ekosistemą. Glaudžiai bendradarbiaujant su jūriniu klasteriu, siekiama užtikrinti tinkamą alternatyvių degalų infrastruktūrą inovatyviems laivams, skatinamos švariųjų alternatyvių degalų technologijos.
Viceministro teigimu, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste jau sėkmingai teikiamos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivų bunkeravimo paslaugos. Lietuvos Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas numato priemones, skirtas skatinti vandens ir SGD kuru varomą transportą 2021–2030 metų periodu.
„Viso to siekis yra padaryti mūsų jūrų uostą žalesniu, išmanesniu, tenkinančiu bendrąją Baltijos jūros regiono aplinkosaugos politiką“, – akcentavo G. Mažeika.
Be to, Lietuva aktyviai formuoja vidaus vandens kelių skatinimo politiką.
Konferencijos dalyviams buvo pateikta informacija apie š. m. rugsėjo 28 d. Lietuvoje planuojamą Baltijos konferenciją bei atkreiptas dėmesys į būtinybę imtis lyderystės siekiant dar griežtesnių aplinkos apsaugos tikslų.