Vaikščiojant po žaliuosius plotus reikėtų saugotis erkių, kurios gyvena, kur gera augmenijos danga, vidutinis arba didelis kritulių kiekis, kur dirvožemio paviršius išlieka drėgnas net ir sausuoju metų laiku. Aktyvi erkė dažniausiai randama ant žolės stiebo 10–20 cm aukštyje.
Siekdami nustatyti erkių paplitimą poilsiautojų labiausiai lankomose vietovėse, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Klaipėdos departamento specialistai liepos 18–25 d. atliko erkių aktyvumo ir gausos stebėseną Nidoje (prie Thomo Manno memorialinio muziejaus), Juodkrantėje (Raganų kalne), Palangoje (Palangos botanikos parke) ir Šventojoje (šalia poilsiui skirtų namelių). Pažymėtina, kad visose stebėtose teritorijose buvo aptikta erkių.
Erkių platinamų ligų užsikrėtimo vietos
NVSC nuolat atnaujina Lietuvos vietovių, kuriose gyventojai užsikrėtė erkių platinamomis ligomis (erkiniu encefalitu ir Laimo liga), žemėlapį.
Violetine spalva pažymėtos vietos, kuriose erkės gali platinti Laimo ligą, o raudonos vietos – erkinio encefalito židiniai. 2018 m. 3 asmenys nurodė, kad Laimo liga galėjo užsikrėsti Neringos savivaldybėje (2017 m. – 5), Palangos savivaldybėje – 23 asmenys (2017 m. – 22). 2018 m. nurodžiusiųjų, kad erkiniu encefalitu galėjo užsikrėsti Neringos savivaldybėje nebuvo (2017 m. – 1), Palangos savivaldybėje – 5 asmenys (2017 m. – 1).
[quote_box_center] Interaktyvus žemėlapis, kuriame nurodyta, kiek tam tikroje vietoje susirgo žmonių Laimo liga arba erkiniu encefalitu, čia. [/quote_box_center]
Apsisaugojimo priemonės
Patikimiausia apsisaugojimo nuo erkinio encefalito priemonė – skiepai. Nuo Laimo ligos vakcinos nėra, todėl reikia saugotis erkės įsisiurbimo. Patariama: Gamtoje vilkėti šviesius drabužius, nes taip bus lengviau pastebėti užropojusią erkę.
Užsidengti atviras kūno vietas. Drabužius ir atviras kūno vietas galima apsipurkšti erkes atbaidančiomis priemonėmis (repelentais). Parkuose ir pušynuose vaikščioti pėsčiųjų, pažintiniais takais. Grįžus iš gamtos namo atidžiai apžiūrėti savo kūną, ypač kojas, pažastis, juosmens sritį, galvą, kaklą ir ausis. Nepatartina sėdėti ar gulėti tiesiog ant žolės, reikėtų pasikloti antklodę, kilimėlį ar kitą turimą medžiagą.
Įsisiurbusią erkę reikia nedelsiant pašalinti Nereikia spausti erkės pilvelio ir tepti jos jokiais skysčiais. Pinceto pagalba reikia sučiupti erkę kuo arčiau galvos ir truktelėti. Patariama pasižymėti erkės įsisiurbimo dieną ir stebėti bendrą savo sveikatos būklę.
Jeigu per mėnesį pasireiškė simptomai panašūs į gripo (karščiavimas, galvos, raumenų skausmai) ar erkės įsisiurbimo vietoje atsirado raudona dėmė, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją ir informuoti jį apie erkės įsisiurbimo dieną.
Tai palengvins nustatyti ligos diagnozę.