-1.5 C
Panevėžys
Sekmadienis, 5 gruodžio, 2021

Ėriškių bibliotekininkė D. Zimaitienė: „Svajoju perskaityti jaunystėje skaitytą klasiką iš naujo“

AutoriusSAMANTA ILONYTĖFotoASMENINIS ALBUMAS
Šventės akimirka.

Tądien į Ėriškių biblioteką rinkosi rajono bibliotekininkai, Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Rūta Bagdonienė, profsąjungos atstovai, Ėriškių kultūros centro darbuotojai ir kiti. Į užtarnautą poilsį palydėta aštuonerius metus Ėriškių bibliotekininke dirbusi Dalija Zimaitienė.

Negailėjo gražių žodžių

Kolegos ir bibliotekos skaitytojai Daliją įvardijo kaip kruopščią, darbščią, reiklią, principingą, kūrybingą darbuotoją, profesionaliai atliekančią savo darbą, nuolat ieškančią naujų darbo formų, parengusią ir įgyvendinusią daug bibliotekinių veiklų.

Išleistuvių metu Dalijai buvo įteiktas ir padėkos raštas už sąžiningą, nuoširdų ir profesionalų darbą, kūrybinių iniciatyvų taikymą bibliotekos veikloje. Viešosios bibliotekos ir filialų darbuotojai negailėjo nuoširdžių ir gražių žodžių, linkėjo rasti laiko sau ir šeimai, užsiimti mėgstama veikla ir būtinai grįžti į biblioteką aplankyti savo buvusių kolegų, lankytis renginiuose ir skaityti knygas.

Likimo dovana

Pati Dalija tikino, kad šie aštuoneri metai jai buvo tikra likimo dovana. „Uždarė Ėriškių mokyklą, kurioje dirbau prancūzų kalbos mokytoja, todėl netekau darbo. Pati buvau tokio amžiaus, kai iki pensijos likę penkeri metai, be to aš – nevairuojanti, todėl iš materialiosios pusės šis darbas bibliotekoje man buvo labai palankus. Iš kitos pusės – mano visas gyvenimas su biblioteka susijęs. Mano mama buvo bibliotekininkė. Aš jaunystėje irgi norėjau stoti į bibliotekininkystę, tačiau ten buvo reikalingas stojamasis matematikos egzaminas, todėl iš baimės, kad neišlaikysiu – nė nebandžiau stoti. Taigi po vidurinės stojau į prancūzų kalbą“, – pasakojo bibliotekininkė.

Šventės akimirka.

Pasiteiravus, kodėl po vidurinės nutarė stoti būtent į prancūzų kalbą, ji pripažino, kad tai buvo jos auklėtojos indėlis. „Turėjau auklėtoją, kuri buvo prancūzų kalbos mokytoja. Ji buvo man tikras autoritetas. Ak, tas jaunatviškas svajingumas… Auklėtoja buvo labai graži – tikra prancūzė. Labai norėjau būti į ją panaši (juokėsi). Sekiau auklėtojos pavyzdžiu. Prancūzų kalba man buvo labai romantiška, todėl pakerėta tos romantikos ir pasinėriau į prancūzų kalbą“, – atskleidė Dalija.

Ši biblioteka jai – nėra pirmoji, todėl darbas nebuvo naujiena. „Visada draugavau su knygomis. Kadangi prancūzų kalbos pamokų nebuvo daug, tai aš 25 metus papildomai dirbau mokyklos bibliotekoje. Todėl šis darbas nebuvo naujiena. Išties buvau patenkinta juo ir man bibliotekose gerai sekėsi“, – prisiminimais dalijosi Dalija.

Misija – išsaugoti muziejų

Netekusi darbo mokykloje, moteris pabrėžė, kad Ėriškių biblioteka jai sudarė galimybes suformuoti ryšį su kaimo bendruomene. „Mokykloje bendravau tik su vaikais ir jų tėvais, o štai viešojoje bibliotekoje pažinau daug platesnį skaitytojų ratą. Pažinau ir pačius Ėriškius, ėmiau domėtis kaimo istorija“, – sakė ji.

D. Zimaitienė.

Kadangi Ėriškių mokykla buvo pavadinta Juozo Balčikonio vardu, ten buvo įsteigtas ir kalbininko muziejus. Mokyklai užsidarius, Dalija baiminosi, kad visa surinkta medžiaga ir eksponatai – prapuls, todėl ėmėsi garbingo darbo – išsaugoti muziejų. „Aš savo pastangomis, kitų instancijų padedama, perkėliau muziejų į biblioteką. Atlaisvinome tam tikras patalpas ir padarėme naują muziejų“, – džiaugėsi ėriškietė.

Be to, moteris ne tik aktyviai veikė bibliotekoje, bet ir stengėsi kuo aktyviau įsitraukti į kaimo kultūrinį gyvenimą. „Iš kultūros centro sulaukiau daug palaikymo. Taip pat esu labai dėkinga viešosios bibliotekos administracijai ir direktorei, kad pasitikėjo manimi, geranoriškai priėmė. Tie metai buvo sėkmingi“, – komentavo šviesuolė.

Svajonė – skaityti

Dalijos teigimu, aštuoneri metai bibliotekoje buvo permainingi. „Per tuos metus darbas labai keitėsi, nes vis daugėjo naujų technologijų, kuriomis teko išmokti naudotis ir dar mokyti kitus. Keitėsi darbo pobūdis, daug kas tapo kompiuterizuota. Nors buvau solidaus amžiaus, bet išmokau dirbti su kompiuteriu ir tobulėjau“, – kalbėjo ji.

Moterį visą gyvenimą lydi knygos, todėl ir išėjusi užtarnautų atostogų ji toliau skaitys.

„Labai svajoju perskaityti jaunystėje skaitytas knygas iš naujo. Ypač klasiką. Nes anuomet ir dabar ją labai skirtingai suvokiu. Jaunystėje dažnai būdavo neįdomu, o dabar viskas kitaip. Labai atrandu lietuvių literatūrą. Vertimai dažnai mane erzina. Noriu grynos kalbos. Dabar mano mėgstamiausios yra Romualdo Granausko knygos. Pati mylimiausia – „Rūkas virš slėnių“. Mačiau ir spektaklį, ir pati knyga man primena vaikystę, nes mano mama gyveno mokykloje. Skaitau knygą ir atrodo, kad pati grįžtu į vaikystę“, – atviravo Dalija.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Panevėžio rajono biblioteka švenčia 70-mečio jubiliejų

confident-noyce

Panevėžio rajono „Metų bibliotekininko“ vardą R. Karpinskienė pelnė už inovatyvius sprendimus

confident-noyce

D. Nausėdienė apie bibliotekų svarbą: jos keičia vaikų ir bendruomenių gyvenimą

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau