Erdvioje sodyboje pakanka vietos ir bendruomenės susibūrimams

Erdvioje sodyboje pakanka vietos ir bendruomenės susibūrimams

itlevel.lt
Netoli Paliūniškio esančiame Pinigėlių kaime gyvenanti Vida Pagareckienė kiekvieną ankstų rytą atlieka rytinį ritualą – neskubėdama apeina savo gėlynus. Dienai bėgant randa ir laiko ramiai prisėsti, pasigėrėti aplinka.

Vos per kilometrą nuo Paliūniškio nutolusiame Pinigėlių kaime gyvenančios Vidos Pagareckienės nėkart nesuviliojo mintis palikti gimtinę ir išdumti gyventi į miestą.

Senų liepų apsupta, prie pat iš Paliūniškio į Piniavą vedančio kelio, šalia Lėvens upės prisiglaudusi Pagareckų sodyba tapo traukos vieta ne tik jų artimiesiems: čia mielai užsuka į turistinį žygį susiruošę mokinukai, ant kranto pastatytoje pavėsinėje neretai susiburia Paliūniškio bendruomenės žmonės, pavakaroti sulekia sūnaus bendramoksliai.

BIC

„Tikrai puiki čia vieta gyventi – prie gero kelio, netoli gyvenvietės, ir iki miesto tik ranką paduoti, o tuo pačiu ir nuošaly, ir ramybė.“ Ir darbo į valias – aplink sodybą devyni hektarai žemės.

Aplinką gražinti, gėlės auginti mėgstanti, dar ūkį laikanti ir dirbanti per dvi darbovietes V. Pagareckienė juokiasi užtat serialų neturinti kada žiūrėti. Kartais sako net nejaukiai pasijaučianti, kai į medicinos punktą užėjusios paliūniškietės nori aptarti serialų naujienas, o slaugytoja negali nei pritarti, nei paprieštarauti.

„Ir karvę dar tebelaikau, noriu savo pieno šeimai turėti. Ir ožiuką auginu. Juokauju, kad kai nebepajėgsiu karvės melžti, laikysiu ožką, tad dabar pratinuosi, – vedžiodama po sodybą pasakoja šeimininkė. – Net keista, kad karvė kaime tapo egzotika, pamatę ją pririštą kitoj kelio pusėj, sustojo fotografuotis vestuvininkai.“

Taip gyvenant keltis reikia vos išaušus, bet Vida nesipiktina – pajunta ryto ramybę, turi laiko rytinei gėlynų apžvalgai. Apėjusi ūkį, skuba į Paliūniškį – į medicinos punktą, kuriame darbuojasi nuo 1978 metų. V. Pagareckienė dar dirba ir sveikatos priežiūros specialiste Paliūniškio mokykloje, bet vasaros atostogų metu nuo šių pareigų ilsisi. „Paliūniškį pasiekti ir taip nesunku, o dar smagiau tapo, kai įsigijau motorolerį. Tik žiemą juo nevažinėju – slidu, baisoka“, – pasakoja moteris.

Susirgo gerąja akmenlige

Visų sodyboje kuriamų akcentų idėjų autorius – jaunėlis Pagareckų sūnus Šarūnas. Jis netingi iš miško parvilkti kelmą, kuriame vėliau mama įtaiso gėlės vazoną, parveža laukuose radęs įdomesnį akmenį, iš plonų rąstelių sumeistrauja suolelį. Kartu su dėde kieme įkurdino pavėsinę – jaukią vietą atsipūsti.

„Prieš trejus metus lankėmės Kernavėje, ten Šarūnas pamatė netoli bažnyčios labai gražų tvenkinį ir užsidegė namuose tokį, tik mažesnį, įrengti, – sūnaus darbštumu džiaugiasi moteris. – Patys iškasėme, gavome gražių vandens lelijų, akmenimis apstatėme. Išvis esame susirgę „akmenlige“, tik ne ta blogąja – labai pamėgome sodyboje akmenis.“

Į darbą Paliūniškio bendruomenės slaugytoja Vida Pagareckienė rieda ryškiai raudonu motoroleriu.
Į darbą Paliūniškio bendruomenės slaugytoja Vida Pagareckienė rieda ryškiai raudonu motoroleriu.

Ir išties: rieduliais išpuošti alpinariumai, prie tvenkinio įkurtas akmeninis stalelis ir kėdutės, akmenimis puošta ir upės pakrantė. Gėles moteris augina lietuviškiems gėlynams įprastas, su egzotiniais augalais eksperimentuoti nemėgina. Įrengtas ir gražus priėjimas prie Lėvens, pastatyta pavėsinė. „Upėje negilu, bet atsivėsinti karštą dieną vandens pakanka“, – džiaugiasi šeimininkė.

V. Pagareckienė save vadina gamtos žmogumi, todėl ir dirbtinių dalykų sodyboje vos vienas kitas – statulėlė, dirbtinė varlė, bet daugiausia akcentų iš gamtos. Kai kalba pasisuka apie gydymą, bendruomenės slaugytoja, pažįstanti, renkanti žoleles ir išmananti apie jų gydomąsias savybes, sako pirmenybę teikianti kompleksiniam gydymui – jei negalavimas rimtas, reikia ir medikamentų.

„Daug žmonių į medicinos punktą užeina ir be rimto negalavimo, tiesiog pasikalbėti, apie tai, kas negera ir kas džiugina, pasisakyti, – pasakoja V. Pagareckienė. – Ir gavusi iškvietimą į namus dažnai tik apžiūriu, kokius vaistus gydytojai išrašė, pasirodo, kokius jau nusipirko. Keičiasi žmonės Paliūniškyje. Senieji miršta, atsikrausto daug jaunų šeimų, kurios nereta būna miesto poliklinikų pacientės, mūsų medicinos punkte nesilanko.

Gyvenimą tėvų sodyboje pamilusi V. Pagareckienė mena, kad jos vaikystės laikais tokios mados sodinti gėlynus ir puoselėti aplinką nebuvo: kolūkio laikais žmonės augino daržus, aplink buvo didelis avietynas. Prieš aštuonias dešimtis metų įkurtą sodybą supa seni medžiai, nuo kelio ją atitveria liepos. Būtent jos yra didžiausias šių dienų sodybos šeimininkės rūpestis. Visai neseniai prisistatė kelininkai ir perspėjo, kad šalia kelio esančias liepas nukirs, nes jos pagal dabartinius reikalavimus augančios per arti kelio.

„Mums paaiškino, kad devynis metrus nuo kelio turi būti apsauginė zona, tad medžius nukirs. Nesutikau, man regis, kad čia kelias tiesus, medžiai neturėtų grėsmės kelti, – svarsto V. Pagareckienė. – Liepė pasirašyti, kad nesutinku leisti liepų nukirsti. Liūdna ir pagalvoti, kaip atrodytų plika sodyba. Dabar medžiai ir puošia, ir nuo kelio užstoja“.

AIK

Kraujo labaratorija

NKC

JUKmedia

Lazy Monkey

Tattoo

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.