7.8 C
Panevėžys
Ketvirtadienis, 18 balandžio, 2024

Epidemiologė prabilo apie pandemijos pabaigą artimiausiu metu: įvardijo tam būtiną sąlygą

AutoriusŽINIŲ RADIJAS, LRYTAS.LTFotoRIMVYDAS ANČEREVIČIUS, BNS

Viešojoje erdvėje vis girdisi spėlionės, kad omikron atmaina gali žymėti ir COVID-19 pandemijos pabaigą. Panašią mintį prieš kelias dienas išsakė ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono direktorius Hansas Kluge.

Teiginiui, kad jei omikron nepakeis kita atmaina, pandemija artimiausiu metu įžengs į pabaigos fazę, pritaria ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.

„Be abejonės. Tai yra absoliuti tiesa“, – paklausta, apie PSO prognozę „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ sakė epidemiologė. „Europoje omikron atmaina pradėjo sirgti anksčiau. Ten jos dominavimas trunka jau du mėnesius. Pas mus tai įvyko vėliau, dar tik baigiame pirmą dominavimo mėnesį (…) prasirgsime, kas neskiepyti, kas gal ir skiepyti, jie, žinoma, irgi gali susirgti. Didesnis skaičius žmonių prasirgs, turės imunitetą“, – pridūrė D. Razmuvienė.

Tiesa, optimistinis scenarijus, pasak jos, išsipildytų tokiu atveju, jei neatsiras kitos COVID-19 atmainos, kurios nukonkuruotų omikron. O to garantuoti negali niekas.

„Kokia ta atmaina, ar ji apskritai atsiras – šiandien dar mokslas negali to nuspėti. Buvo nauja atmaina ir Pietų Prancūzijoje, bet kol kas jokios grėsmės ji nekėlė ir tas virusas sau toliau ramiai „gyvena“. Jeigu mes užsibaigsime su omikronu, kuris susargdins visą Europą ir kuriuo Lietuvoje turės prasirgti labai didelė dalis žmonių, tai, aš, manau, kad savo invaziją omikronas turėtų pabaigti, bet niekas negali atspėti, ar neatsiras kita atmaina“, – sakė D. Razmuvienė.

D. Razmuvienė.

Pikas dar nepasiektas

Tačiau pandemijos pabaigos prošvaistės Lietuvoje kol kas sunkiai regimos – kone kasdien mušami paros atvejų rekordai. Epidemiologė priminė, kad susirgimų daugėja nuo pat metų pradžios. Per savaitę atvejų padaugėja net 50 proc.

„Pastebėta, kad dažniau ėmė sirgti vaikai. Tai galioja visoms amžiaus grupėms, bet didžiausias sergamumas tarp vaikų išlieka nuo 11 m. amžiaus ir vyresnių. Mažiukai nuo 0 iki 6 m. serga rečiau“, – pasakojo D.Razmuvienė. Ji taip pat išskyrė darbingumo amžiaus žmonių nuo 30 iki 45 m. grupę. Didesnį šios amžiaus grupės sergamumą epidemiologė sieja su tuo, kad šie žmonės paprastai turi vaikų.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Ministrų kabinetas įtraukė COVID-19 į profesinių ligų sąrašą

confident-noyce

Lietuvoje nustatyti 6 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota

confident-noyce

Lietuvoje nustatyti 5 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau