17.5 C
Panevėžys
Antradienis, 15 birželio, 2021

Epidemiologė: esame trečios bangos papėdėje, tačiau negalima užmiršti kelių svarbių faktorių

AutoriusEdvardas Kubilius, Darius Matas (LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt)FotoRIMVYDAS ANČEREVIČIUS, BNS

Šiuo metu esame trečios koronaviruso bangos papėdėje, o tarp džiuginančių tendencijų yra tai, jog pastaruoju metu nefiksuojami dideli protrūkiai ugdymo įstaigose, LRT RADIJUI sakė epidemiologė Daiva Razmuvienė. Viena iš to priežasčių galima įvardyti vakcinaciją, geresnio būdo pasiruošti rudeniui ir viruso plitimui palankesniems orams taip pat nėra, priduria ji.

Iš dažniausiai linksniuojamų COVID-19 atmainų Lietuvoje kol kas nebuvo fiksuota indiškoji, neįpusėjus gegužei, PSO duomenimis, jau buvusi nustatyta 44-iose pasaulio šalyse. Jos atvejų rasta ir Latvijoje, primena D. Razmuvienė. Šiuo metu Lietuvoje kai kurios savivaldybės vakcinacijos sparta atsilieka nuo rezultato, kokį norėtų matyti epidemiologai.

„Yra tokių savivaldybių, kur skiepijimo apimtys tikrai žemos – paskiepyta tik penktadalis žmonių ir tai yra vieno karto skiepas. (…) Tokia apsauga nėra pakankama ir tokių teritorijų Lietuvoje yra nemažai“, – LRT RADIJUI sakė D. Razmuvienė.

Vienintelė „juoda“ teritorija, kurioje sergamumas 100-ui tūkst. gyventojų siekia 200-500 atvejų, yra Molėtai, tuo tarpu mažiausi skiepijimo rodikliai išlieka Šalčininkuose, siekiantys apie 21 proc. Bene kontrastingiausia sergamumu pirmaujantiems Molėtams savivaldybė – Neringa.

„Esame trečios bangos papėdėje, sergamumo skaičiai jau nebesiekia 300, skaičiuojant atvejus 100-ui tūkst. gyventojų, mažėja kiti rodikliai. Bet vis dėlto neužmirškime apie atmainas, apie mutacijas ir viruso paplitimą visuomenėje, nes ir šiandien, ir pastarąją savaitę protrūkiai visgi registruojami. Jų tikrai mažėja, lyginant su tuo, kas buvo prieš tris savaites, sumažėjo maždaug trečdaliu.

Dabartiniu metu didžiausi protrūkiai yra šeimose ir darbovietėse, labai džiugu pasakyti, kad sumažėjo protrūkių ugdymo įstaigose, nes rezultatą duoda abiturientų, pedagogų, ugdymo įstaigų darbuotojų skiepijimasis, kaip ir anksčiau matėme rezultatą gydymo ir slaugos, globos įstaigose“, – laidoje „Ryto garsai“ kalbėjo D. Razmuvienė.

D. Razmuvienė.

Ji priminė, kad praėjusią vasarą, dar neturint skiepų, buvo fiksuojama po kelis šimtus atvejų per mėnesį, sergamumas rugpjūtį vėl kiek padidėjo. Turint omenyje atmainų rizikas, „nulinių rezultatų“ nepasieksime, sako epidemiologė, tačiau svarbiausia, jog rudenį pasitiktume su pakankamu imunizacijos mastu.

Nėra geresnio pasiruošimo rudeniui negu aktyvus skiepijimasis, teigia ji.

„Skiepai – vienintelė priemonė, kad mes galėtume ugdymo įstaigas atidaryti rudenį ir vaikai galėtų kontaktiniu būdu mokytis. Kitos mokslu pagrįstos rekomendacijos, priemonės neturime“, – kalbėjo D. Razmuvienė.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Svarbiausi antradienio įvykiai: protestas prie Seimo ir korupcijos tyrimas

confident-noyce

Aktyvūs protrūkiai toliau traukiasi: jų registruota beveik 35 proc. mažiau nei prieš savaitę

confident-noyce

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 60-99 metų žmonės

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau