Panevėžys tuštėja: kiek jau į užsienį emigravo miestiečių?

Panevėžys tuštėja: kiek jau į užsienį emigravo miestiečių?

Vilda LUKAITYTĖ / JP, Arūno REVOTO, DELFI, LRS, asmeninio archyvo nuotr.

Statistikos departamento duomenimis, per penkerius metus, nuo 2012 m. iki 2016 m., iš Panevėžio miesto emigravo 5 951 žmogus, iš Panevėžio rajono 1 916 gyventojų.

Lietuva pasiekė tokį tašką, kai ekonomikos augimas ir nedarbo mažėjimas vis tiek neskatina pasilikti šalyje, todėl gyventojai ir toliau masiškai emigruoja ten, kur jiems mieliau. Vien Panevėžio mieste ir rajone per penkerius metus emigravo beveik 8 tūkst. gyventojų.

Statistikos departamento duomenimis, per penkerius metus, nuo 2012 m. iki 2016 m., iš Panevėžio miesto emigravo 5 951 žmogus, iš Panevėžio rajono 1 916 gyventojų. Tuo tarpu tuo pačiu laikotarpiu iš Šiaulių miesto, kuris gyventojų skaičiumi yra panašus Panevėžiui, emigravo 10 768 gyventojai, o rajone šis skaičius – 3 445 gyventojai.

Emigracija iš Panevėžio miesto kas metus auga ir 2016 metais pasiekė piką – 1 585 gyventojai pasirinko emigranto kelią. Panevėžio rajone skaičius kiek mažesnis.

Tačiau nereikia pamiršti, kad statistikos departamentas gali pateikti nepilną informaciją, mat skaičiuojami tik tie asmenys, kurie deklaravo savo išvykimą.

„Ypač nerimą keliančios tendencijos yra stebimos pastaruosius dvejus, trejus metus. Vien pernai iš Lietuvos emigravo per 50 tūkst. gyventojų, šiemet per porą mėnesių – 14 tūkst. Kuo gi šita situacija skiriasi nuo ankstesnės? Visų pirma tuo, kad pirmą kartą stebime tendenciją, kai emigracija nebekoreliuoja su ekonominiais rodikliais. Tai yra ekonominiai rodikliai auga (BVP ir atlyginimų augimas yra vienas didžiausių Centrinėje Europoje), mažėja nedarbas, bet paraleliai auga ir emigracija, ir auga labai sparčiais tempais. Ką tai rodo? Tai rodo, kad ekonomikos augimas yra pasiskirstęs labai netolygiai. Jį jaučia tik labai nedidelė gyventojų grupė. O kitų gyventojų situacija net blogėja“, – teigė Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovės Audra Sipavičienė.

Viskas mūsų galvose

Kaip naujienų portalui JP teigė Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas, ne miestas kuria žmogų, o žmogus miestą, tad vertėtų į savo mąstymą pridėti šiek tiek pozityvumo, kuris leistų kurti savo ateitį ir ją matyti šviesesnėmis spalvomis.

Panevėžio miesto meras R. Račkauskas įsitikinęs, jog ne miestas kuria žmogų, o žmogus miestą. Pasak mero, vertėtų į savo mąstymą pridėti šiek tiek pozityvumo, kuris leistų kurti savo ateitį ir ją matyti šviesesnėmis spalvomis.

„Svarbiausias darbas būtų regioninės politikos skatinimas, tačiau tokia situacija vyrauja visame pasaulyje: regionai slopsta, o traukos objektais tampa didieji miestai.  Dabar šnekama apie universitetų suliejimą Lietuvoje, tačiau vertėtų mąstyti apie fakultetų kėlimą į regionus, taip kuriant specializuotus specialistų centrus regione“, – sako Panevėžio miesto meras.

Pasaulinė problema – regionų mažėjimas

Panevėžietis Seimo narys Bronislovas Matelis taip pat pritaria, kad regionų mažėjimas yra pasaulinė problema, kurią sunku stabdyti, tačiau politikas įsitikinęs, jog sumažinti emigracija galime, tereikia nesivaikyti populizmo.

Panevėžietis Seimo narys B. Matelis taip pat pritaria, kad regionų mažėjimas yra pasaulinė problema, kurią sunku stabdyti, tačiau politikas įsitikinęs, jog sumažinti emigracija galime, tereikia nesivaikyti populizmo.

„Norint bent šiek tiek sumažinti emigraciją, pirmiausia reikia kuo skubiau spręsti socialinės atskirties klausimą bei ekonomikos gerinimą. Šiuo metu Seimas linksta link populizmo ir darbo grupių kūrimo, tačiau tai bėdos neišspręs“, – įsitikinęs Seimo narys.

Reikia būti drąsiems

Jaunasis Panevėžio krašto verslininkas Lukas Pakeltis teigia, kad viską pakeisti įmanoma, tereikia turėti drąsos.

Jaunasis Panevėžio krašto verslininkas L. Pakeltis teigia, kad viską pakeisti įmanoma, tereikia turėti drąsos.

„Reikia kurti naujas darbo vietas bei skatinti kurtis verslams, kadangi didžiausia emigracija vyksta dėl darbo vietos nebuvimo ir mažų atlyginimų. Retas kuris išvyksta į užsienį palikęs šeimą, namus savo noru. Manau, elgiantis drąsiai, galime grąžinti skaičius iki natūralios emigracijos. Galima priimti itin paprastus sprendimus, kurie iškart parodytų rezultatus. Vienas iš sprendimų gyventojų pajamų mokesčio mažinimas“, – teigė verslininkas.

Rajono statistika gąsdinanti

Dėl vis didėjančios emigracijos sunerimę ir Panevėžio rajono politikai. Panevėžio rajono tarybos narė Modesta Petrauskaitė teigė, kad situacija tikrai nedžiuginanti.

„Statistika baisi. Kaip pavyzdys, Panevėžio rajone, Raguvoje, vien nuo sausio mėnesio iki dabar emigravo 19 jaunų žmonių ir šeimų. O priežastys labai aiškios: dažniausiai užmerkiamos akys ir prisidengiama visokiais pastebėjimais, o ne rimtais sprendimais“, – sako M. Petrauskaitė.

Dėl vis didėjančios emigracijos sunerimę ir Panevėžio rajono politikai. Panevėžio rajono tarybos narė M. Petrauskaitė teigė, kad situacija tikrai nedžiuginanti.

Kaip teigė jaunoji politikė, Lietuvoje nėra sistemos, kad jaunas žmogus baigęs studijas galėtų grįžti bei dirbti ir gyventi savo regione.

„Valstybė ir vietos savivaldos kompleksiškai turėtų prižiūrėti, kad ne tik darbas pragyvenimui ar būstas būtų prieinami, bet ir mokykla, darželis. Vieni darželiai perpildyti ir tėvai svarsto, ką daryti, kur toliau vaikelį vežti, o kiti – merdi tušti. Galėtų būti kaip Norvegijoje: atsirasti mobilūs pastatai būtent vaikų ugdymui“, – samprotavo Panevėžio rajono tarybos narė.

Panevėžio rajono savivaldybė tarybos posėdyje patvirtino jaunimo užimtumo programą 2017-2019 m. Pagrindiniai politikų numatyti darbai: stiprinti savivaldą, skatinti didesnę jaunimo integraciją į darbo rinką, jaunimo organizacijų tinklo plėtrą, jaunimo verslumą ir sudaryti sąlygas jaunimo užimtumui ir saviraiškai. Tikimasi, kad po programos įgyvendinimo sumažės socialinę atskirtį patiriančių vaikų ir jaunimo.

Ketvirtadalis Lietuvos jau emigravo

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovės A. Sipavičienė sako, kad nuo Nepriklausomybės pradžios iš Lietuvos emigravo per 900 tūkst., arba beveik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų.

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovės A. Sipavičienė sako, kad nuo Nepriklausomybės pradžios iš Lietuvos emigravo per 900 tūkst., arba beveik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų.

„Dėl emigracijos sparčiai mažėja gyventojų skaičius, tačiau didžiausia problema yra ne čia. Didžiausia problema yra tai, kokia yra emigrantų struktūra. Emigracijoje dominuoja jaunimas, dominuoja darbingiausio amžiaus žmonės, dominuoja paklausios profesijos. Todėl ir pasekmės yra atitinkamos“, – sako ekspertė, pridurdama, kad darbo jėgos dabar jau trūksta visuose sektoriuose.

Autodraivas

KTU

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.