0.3 C
Panevėžys
Ketvirtadienis, 8 gruodžio, 2022

Ekspertai pataria: telefono taisymas yra kur kas ekologiškesnis sprendimas, nei naujo įrenginio įsigijimas

AutoriusJPFotoLRYTAS TV

Technologijų ir inovacijų kasdienybėje vargu ar surastume žmogų, neturintį mobilaus telefono. Šiai dienai kišenėje telpantis prietaisas atstoja ne tik komunikacijos ir bendravimo priemonę, bet ir kompiuterį, darbo ar pramogų šaltinį. Ir nors telefonų pramonė sparčiais žingsniais nesustojant modernėja, kaskart pristatydama vis unikalesnes naujoves, prietaisai vis tiek turi savo galiojimo laiką, o atėjus gedimams, ekspertai pataria neskubėti įrenginio išmesti ir iš karto keisti jį nauju.

Į „Lietuvos ryto“ televizijos ekranus sugrįžtanti laida „Švarūs miestai“ kelionę po Lietuvą pradės Vilniuje – mieste, kuris garsėja savo ekologiniais sprendimais. Pastaruoju metu, gyvenimas sostinėje darosi ne tik švaresnis, bet kartu ir saugesnis. Šiuo metu Vilnius rūpinasi apšvietimo modernizavimo darbais, padėsiančiais užtikrinti saugumą gatvėse, priimami sprendimai dėl oro kokybės gerinimo, kuriami planai, kaip saugiai ir ekologiškai pasitikti didžiąsias metų šventes. Vaikštinėdama po Vilnių, laidos vedėja Justė Zinkevičiūtė užsuko ir į kelias mieste įsikūrusias organizacijas, pasižiūrėti, kaip tvarumo principus užtikrinti sekasi joms.

Taisyti ar pakeisti?

Ekologija slypi mažiausiose detalėse ir jei tik pagalvotume, kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie švaresnio rytojaus. Pavyzdžiui, kasdieninis įprotis naudotis telefonu irgi gali būti tvarus. Įrenginiui sugedus, nėra būtina pirkti naujo – galima sutaisyti ir turimą daiktą. Visoje Lietuvoje veikianti kompanija „MTTC“ rūpinasi mobiliųjų įrenginių priežiūra, o telefono taisymas smarkiai prisideda prie aplinkosaugos, mat kiekvieną kartą jį sutaisius, jis neatsiduria šiukšlyne ir yra prikeliamas naujam gyvenimui.

„Taisyti telefoną labai apsimoka, tai yra pigiau ir tvariau nei įsigyti naują įrenginį. Sutaisydami telefoną mes sunaudojame ženkliai mažiau energijos, išteklių ir tuo pačiu mažiau išmetame į aplinką CO2. Remontą atliekame pagal visas gamintojo specifikacijas, naudojame tik autorizuotas ir originalias detales, sertifikuotą įrangą. Taisydami mes prailginame įrenginio gyvavimo ciklą, sunaudojam mažiau elektros, negu gaminant naują telefoną, logistikos grandinės trumpesnės, todėl iš ekologinės pusės taisymas yra geresnis sprendimas negu naujo įrenginio pirkimas. Turime įdomų tvarumo pavyzdį, kai vienas ir tas pats telefonas buvo grįžęs pas mus į remontą septynis kartus. Tai reiškia, kad septynis kartus tas telefonas nebuvo išmestas ar utilizuotas, o buvo prikeltas naujam gyvenimui, septynis kartus mes prailginome jo gyvavimo trukmę“, – laidoje pasakos „MTTC“ vykdantysis direktorius Andrius Mieželis.

Pašnekovo vadovaujama įmonė taip pat yra ir pakuočių tvarkymo organizacijos „Gamtos ateitis“ sukurto ateities pakuočių klubo narė. Nepaisant, jog kompanijos veikla tiesiogiai susijusi su ekologija ir iš principo prisideda prie tvarumo, įmonės viduje stengiamasi kaip įmanoma labiau prisidėti prie švaresnės ateities.

„Mes atliekame telefonų remontą ir tokiu būdu jau savaime prisidedame prie tvarumo, tačiau tai nėra pakankama. Esame įsidiegę standartinius procesus, kurie leidžia mums būti žalesniais: atliekų rūšiavimas, pakuočių perdirbimas, naudojame atsinaujinančią elektrą. Šiuo metu ant įmonės pastato stogo įsirenginėjame saulės elektrinę, kuri turėtų pilnai mus aprūpinti energija visus metus“, – teigs pašnekovas.

Tvarumas ir ekonomika

Vilniaus pakraštyje įsikūrusios įmonės „Litnobiles“, teikiančios antikorozinius sprendimus, valdybos pirmininkas Gytis Baliukonis papasakoja apie tai, jog į ekologiją galima žvelgti ir iš ekonomikos pusės. Prieš daugiau nei 28 metus antikorozinius dangų sprendimus pradėjusi teikti įmonė tuo metu turėjo apsispręsti, kuo nori būti Lietuvoje, mat neseniai laisvę atgavusioje šalyje smarkiai trūko sąmoningumo apie aplinkosaugą, o užsibrėžtas tikslas atnešti naujus standartus susidūrė su po-sovietinės erdvės pramone, stokojančia žinių apie galimus tvarius sprendimus.

„Po daug apmokymų, po daug prezentacijų, testinių dažymų, Lietuvos pramonė pradėjo suprasti, jog ekologiški produktai taupo pinigus, nes tvarumas ir finansai yra susiję. Visa tai prasideda nuo gamybos, pavyzdžiui, gaminant dažus be skiediklio, šios medžiagos neišgariname į atmosferą, nenaudojame vėdinimo sistemų, taupoma energiją. Naudojimo fazėje, skiediklis taip pat nepatenka į aplinką, medžiagos greičiau džiūsta, ilgiau laikosi, tam reikia mažiau energijos. Pramonės atstovai pastebėjo sumažėjusius kaštus ir tai jiems pradėjo patikti. Prieš dvidešimt metų girdėdavome tokius dalykus, kad statybininkai skiediklį pila į griovius, nes jiems tai būdavo patogiau. Šiandien, kai kalbame su klientais, jie užduoda klausimus, kiek skiediklio bus išgarinama, kiek filtrai dirbs ceche, kiek nuodysis dažytojai, kiek kilovatų energijos reikės sunaudoti džiovinimui. Tai rodo, kad kiekvienas mąsto ir apie aplinką, ir apie gamybos efektyvumą“, – sprendimą dirbti ekologiškai laidoje aiškins G. Baliukonis.

Ekologiški drabužiai, kurie kvėpuoja

Užsukusi į kompaniją „Saugima“, aktyviai ekologija besidominti laidos vedėja Justė Zinkevičiūtė liko nustebinta. Specialiosios paskirties darbinius drabužius galima perdirbti, nors daugelis žino, kad tekstilę perdirbti apskritai yra sudėtinga. Taip yra dėl audinio sudėties – dažnai drabužius sudaro mišriapluoštis audinys, tačiau čia kompanija rado sprendimą – gaminti drabužius iš vieno pluošto audinio.

„Tekstilės perdirbimas yra mažai išvystytas, ji dažniau utilizuojama arba atsiduria šiukšlynuose. Tik apie 5 proc. visos tekstilės yra perdirbama, tad šioje vietoje turime, kur pasitempti visi. Svarbus veiksnys tai, jog mišriapluoščio audinio perdirbti neįmanoma. Tradiciškai darbo audinys susideda iš poliesterio ir medvilnės, o pilnai poliesterinio audinio žmonės bijo, nes jis neva nekvėpuos. Tačiau tai tik mitas, technologijos pažengusius į priekį labai toli. Sintetiniai audiniai yra pažangūs, tamprūs ir gerai praleidžiantys orą. Tokius galima ir perdirbti“, – pasakos įmonės „Saugima“ direktoriaus pavaduotoja Gerda Mortūnienė.

Kuriant produktus, kurie yra sunkiai perdirbami, taip pat galima paisyti tvarumo. Jei gaminiai yra aukštos kokybės, tikėtina, kad vartotojas juos naudos ilgiau, o tai automatiškai mažins būtinybę įsigyti naujus batus ar drabužius.

„Vienas svarbiausių įmonės tikslų – vartojimo mažinimas, pasitelkiant technologijas kuriant drabužius. Norime, kad drabužiai tarnautų mažiausiai du kartus ilgiau, nei įprasti. Svarbiausia, kad tai įgyvendinti yra gana paprasta. Kurdami batus renkamės ilgaamžes medžiagas, kad jie būtų dėvimi ne vieną sezoną“, – pasakos pašnekovė.

Ekologija sugrįžta į jūsų ekranus. Nepraleiskite pirmosios „Švarūs miestai“ laidos jau šį šeštadienį, 11 val. ryto, per Lietuvos ryto televiziją.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Praradote įrenginį su svarbiais duomenimis? Ekspertas pataria, kokius žingsnius privalote atlikti

confident-noyce

Išmaniųjų telefonų rinkoje – svarbios naujienos: kuo ypatingas naujasis „Mate 50 Pro“?

confident-noyce

Keisdami išmanųjį nepraleiskite esminio žingsnio: kaip perkelti sukauptą „gyvenimą“ į naują įrenginį?

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau